Kaip numušti temperatūrą?

Pakilusi kūno temperatūra – tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Tad išsiaiškinkime, kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su infekcija. Taip pat pakalbėkime, kokie veiksmingiausi būdai temperatūrai mažinti bei kada reikia kreiptis į gydytoją.

Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti?

Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą – kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Taigi, kada mušti temperatūrą, o kada verčiau to nedaryti - priklauso nuo sergančiojo savijautos. 

Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2–3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos. Tam jums padės specialūs papildai ir vitaminai imuniteto stiprinimui.

Natūralūs būdai numušti temperatūrą

Pateikiame jums keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.

Skysčių vartojimas. Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.

Drėgni kompresai. Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą – naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius. Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte.

Eteriniai aliejai ir aromaterapija. Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus, gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis. Jo sudėtyje esantis mentolis suteikia švelnų vėsinimo efektą, kuris gali padėti sumažinti juntamą diskomfortą dėl aukštos temperatūros. O levandų aliejus turi raminamųjų savybių, padedančių atsipalaiduoti, kas itin svarbu organizmui, kovojančiam su infekcija.

Vaistai temperatūrai mažinti

Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas. Temperatūros sukeltam diskomfortui mažinti gali būti naudingi ir kiti vaistai, pavyzdžiui, Theraflu. 

Kaip numušti temperatūrą suaugusiam, ko gero, žino kiekvienas - tereikia išgerti paracetamolio. O vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Tuo tarpu patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Taip pat svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.

Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnį.

Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.

Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2–3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.

Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.

Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C. Be to, jei nežinote kaip matuoti temperatūrą kūdikiui, turime jums puikų patarimą! Įsigykite bekontaktį termometrą. Su bekontakčiu termometru galėsite pamatuoti temperatūrą netgi mažyliui miegant. 

Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.

Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.

Šaltiniai:

• Bakalli I, Klironomi D, Kola E, Celaj E. The management of fever in children. Minerva Pediatr (Torino). 2022 Oct;74(5):568-578. doi: 10.23736/S2724-5276.22.06680-0. Epub 2022 Jul 13. PMID: 35822579.

• Schmiedel S. Infektion und Fieber [Infections and fever]. Z Rheumatol. 2024 Jun;83(5):354-362. German. doi: 10.1007/s00393-024-01503-0. Epub 2024 Apr 29. PMID: 38683416.

• Moltz H. Fever: causes and consequences. Neurosci Biobehav Rev. 1993 Fall;17(3):237-69. doi: 10.1016/s0149-7634(05)80009-0. PMID: 8272282.

• Cramer MN, Gagnon D, Laitano O, Crandall CG. Human temperature regulation under heat stress in health, disease, and injury. Physiol Rev. 2022 Oct 1;102(4):1907-1989. doi: 10.1152/physrev.00047.2021. Epub 2022 Jun 9. PMID: 35679471; PMCID: PMC9394784.