Ortoreksija - kas tai ir kokie būna simptomai?

Džiugu, kad vis daugiau žmonių siekia gyventi sveikiau – renkasi subalansuotą mitybą, sportuoja, atsisako perdirbtų produktų. Tačiau kartais noras maitintis tobulai gali peržengti ribą ir tapti liguistas bei pernelyg įkyrus. Tokia būklė vadinama ortoreksija. Tai ne nauja mada ar mitybos kryptis, o vis dažniau pasitaikantis valgymo sutrikimas, kai žmogus tampa pernelyg apsėstas „švaraus“ ar „teisingo“ maisto idėjos. Nors iš pirmo žvilgsnio toks elgesys gali atrodyti normalus, ilgainiui jis gali sukelti rimtų fizinės ir psichologinės sveikatos problemų.  

Ši tema ypač aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kur socialiniuose tinkluose nuolat matome tobulus kūnus ir „idealios“ mitybos pavyzdžius. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ortoreksija, kokie jos pagrindiniai simptomai, kaip ją atpažinti ir ką daryti, jei sveikos gyvensenos siekis vietoje geros savijautos pradeda kelti įtampą.

Ortoreksija – kas tai?

Ortoreksija – tai valgymo sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susitelkimas į sveiką, teisingą ar švarų maistą. Kitaip tariant, tai nesveika priklausomybė nuo noro gyventi ir maitintis sveikai. Skirtingai nei anoreksija ar bulimija, ortoreksijos atveju žmogaus tikslas nėra svorio mažinimas – čia svarbiausia tampa maisto kokybė ir grynumas. Ortoreksija dažnai prasideda nuo gerų ketinimų: žmogus nori pagerinti sveikatą, jaustis energingesnis, išvengti ligų. Tačiau palaipsniui sveikos mitybos principai tampa vis griežtesni – atsiranda baimė suvalgyti bet ką, kas neatitinka sveikos mitybos standartų. Tokie asmenys praleidžia valandas planuodami valgiaraštį, tikrindami produktų sudėtį, skaitydami etiketes ir vengdami bet kokių nukrypimų nuo savo taisyklių.

Nors iš šalies gali atrodyti, kad žmogus tiesiog rūpinasi savimi, ortoreksijos pasekmės gali būti rimtos. Dėl riboto maisto pasirinkimo organizmui ima trūkti svarbių maistinių medžiagų, krenta energijos lygis, atsiranda emocinis nestabilumas, o taip pat žmogus ima vengti socialinio gyvenimo – kadangi valgymas su kitais dažnai kelia įtampą ar kaltės jausmą. Ortoreksija – tai ne tik fizinė, bet ir psichologinė problema, kurios šaknys glūdi perfekcionizme, baimėje suklysti bei troškime kontroliuoti savo kūną. Atpažinti šį sutrikimą laiku yra itin svarbu, nes kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo sunkiau iš jo išsivaduoti.

Ortoreksijos simptomai

Nors iš pirmo žvilgsnio ortoreksiją gali būti sunku atpažinti, šis sutrikimas pasižymi gana aiškiais elgesio ir emociniais požymiais. Ortoreksijos simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui – iš pradžių žmogus tiesiog siekia sveikesnio gyvenimo būdo, tačiau ilgainiui mitybos principai tampa vis griežtesni, o kasdienybę pradeda valdyti baimės ir kaltės jausmas. Pagrindiniai ortoreksijos simptomai:

Perdėtas dėmesys maisto kokybei ir kilmei. Žmogus nuolat tikrina produktų etiketes, kilmės vietą, sudėtį, vengia bet kokių priedų ar perdirbtų ingredientų.

Didelis laiko kiekis skiriamas maisto planavimui. Daug valandų praleidžiama ruošiant meniu, ieškant „tobulų“ produktų ar receptų.

Vengimas valgyti ne namuose. Kavinės, restoranai ar net vakarienės su draugais kelia stresą, nes žmogus negali kontroliuoti, kas dedama į patiekalus.

Kaltės jausmas suvalgius „nesveiką“ produktą. Net menkiausias nukrypimas nuo sau nustatytų taisyklių sukelia nerimą, žmogus ima kaltinti ir graužti save.

Socialinė izoliacija. Maistas tampa pagrindiniu gyvenimo centru, todėl nukenčia santykiai su draugais, šeima, mažėja socialinis aktyvumas.

Fiziniai simptomai. Dėl ribotos mitybos gali trūkti energijos, atsirasti nuovargis, miego sutrikimai, odos ar plaukų problemos, svorio svyravimai.

Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Vieni žmonės patiria tik dalį jų, kiti – visus iš karto. Esminis skirtumas tarp sveikos gyvensenos ir ortoreksijos slypi santykyje su maistu: kai valgymas ima kelti baimę, įtampą ar kaltę, tai jau signalas, kad siekis gyventi sveikai tapo žalingas.

Ortoreksijos priežastys ir rizikos veiksniai

Žmonės, linkę į perfekcionizmą, nerimą ar kontrolės poreikį, dažniau susiduria su ortoreksijos rizika. Noras viską daryti teisingai persikelia ir į mitybą – maistas tampa būdu jaustis saugiau ar labiau vertingu. Kartais ortoreksija vystosi kaip reakcija į stresą ar emocinį nestabilumą, kai žmogus bando atgauti kontrolės jausmą per maisto pasirinkimą.

Be to, šiuolaikinėje visuomenėje gausu informacijos apie supermaistą, detoksikaciją bei švarią mitybą. Socialiniai tinklai pilni tobulų kūnų ir „sveikatingumo“ guru, kurie netiesiogiai daro spaudimą – atrodo, kad visi aplink maitinasi nepriekaištingai. Nuolatinis lyginimasis gali skatinti nerimą ir poreikį laikytis vis griežtesnių taisyklių. Kita vertus, internete lengva rasti prieštaringų patarimų apie mitybą, o kai kurie iš jų remiasi ne mokslu, o populiariais mitais. Žmonės, pasikliaujantys tokiais šaltiniais, gali nesąmoningai riboti savo mitybą iki pavojingo lygio, manydami, kad tai „sveika“.

Ortoreksijos vystymuisi įtakos turi ir artimųjų požiūris – pavyzdžiui, jei šeimoje akcentuojamas „teisingas valgymas“ ar nuolat vertinama kūno išvaizda. Taip pat riziką didina ankstesnės sveikatos problemos, po kurių žmogus ima bijoti „nesveiko“ maisto. Taigi, ortoreksija niekada neatsiranda be priežasties – ji dažniausiai yra signalas, kad žmogus ieško kontrolės, saugumo ar prasmės.

Ortoreksijos pasekmės organizmui

Nors ortoreksija dažnai prasideda kaip noras gyventi sveikiau, jos pasekmės gali būti priešingos – tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei. Kai mitybos taisyklės tampa pernelyg griežtos, kenčia visas organizmas.

Pasekmės fizinei sveikatai

Perdėtas maisto ribojimas dažnai sukelia maistinių medžiagų trūkumą. Kai žmogus iš mitybos išbraukia visus „nepageidaujamus“ produktus, organizmui ima trūkti baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų. Tokios mitybos pasekmės gali būti: nuovargis ir energijos stoka, svorio kritimas arba medžiagų apykaitos sutrikimai, miego sutrikimai, silpnesnis imunitetas, o taip pat odos, nagų ir plaukų pažeidimai. 

Pasekmės psichologinei sveikatai

Ortoreksija paveikia ir emocinę sveikatą. Nuolatinis maisto analizavimas, baimė suklysti ar suvalgyti netinkamą produktą kelia didžiulį nerimą. Žmogus tarsi įstringa tarp noro būti tobulai sveiku ir nuolatinės įtampos dėl savo pasirinkimų. Dažnai pasireiškia: depresijos požymiai ir kaltės jausmas, socialinė izoliacija, savivertės sumažėjimas bei per didelis savikritiškumas. Laikui bėgant ortoreksija gali atitolinti žmogų nuo artimųjų, hobio ir visko, kas kelia džiaugsmą. Tokiu atveju svarbu ne tik atstatyti mitybos balansą, bet ir pasirūpinti emocine gerove – tam gali padėti įvairūs preparatai gerai savijautai bei psichologinė pagalba.

Kaip padėti sau ar artimajam?

Ortoreksija – tai ne silpnumo ar valios trūkumo požymis. Tai valgymo sutrikimas, reikalaujantis supratimo ir kantrybės. Svarbiausia – pripažinti problemą ir žengti pirmuosius žingsnius link sveikesnio santykio su maistu bei savimi.

Svarbiausia pripažinti problemą

Pirmasis ir sunkiausias žingsnis – suvokti, kad yra problema kurią reikia spręsti. Sveika mityba visų pirma yra apie gerą savijautą, o jei ji kelia stresą ar apriboja gyvenimo džiaugsmą – vadinasi kažkas negerai. Sąžiningas pokalbis su savimi ar artimaisiais gali padėti pamatyti, jog mitybos įpročiai iš tiesų tapo per griežti.

Specialistų pagalba

Norint susidoroti su ortoreksija dažnai prireikia ir psichologo, psichiatro ar dietologo pagalbos. Specialistai padeda atkurti sveiką požiūrį į maistą, išmokti kontroliuoti savo elgesį ir mažinti nerimą. Tačiau gydymas nėra vienodas visiems – kiekvieno kelias individualus.

Svarbu išmokti lankstumo ir pasitikėti savo kūnu

Palaipsniui verta grąžinti į mitybą produktus, kurie anksčiau atrodė „draudžiami“. Svarbu suprasti, kad nė vienas maisto produktas nėra savaime blogas – viskas priklauso nuo saiko ir konteksto. Na, o galiausiai, maistas turėtų būti energijos ir džiaugsmo šaltinis, o ne nerimo priežastis.

Emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas

Sveikimo procese labai svarbu atkurti vidinę pusiausvyrą. Gali padėti tokie dalykai kaip joga, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, kokybiškas poilsis. Kai organizmas išsekęs ar trūksta energijos, specialūs subalansuoti preparatai energijai gali būti naudingi kaip papildoma parama, tačiau jie neturėtų pakeisti sveikos ir įvairios mitybos.

Svarbu palaikyti žmogų, kuris susiduria su problema

Jei pastebite, kad jūsų draugas ar šeimos narys kovoja su ortoreksija, svarbiausia – nekritikuoti ir nespausti. Vietoj to – išklausykite, parodykite supratimą, pasiūlykite profesionalią pagalbą. Palaikymas ir empatija dažnai tampa stipriausiu gydymo pagrindu.

Ko reikia norint atsistatyti?

Žmonėms susidūrusiems su ortoreksija, organizme dažnai trūksta svarbių maistinių medžiagų, nes ribojant maistą ar išbraukiant tam tikras produktų grupes gali sutrikti mitybos balansas. Norint atsistatyti, procese itin svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį, kad būtų atkurta energija, hormonų pusiausvyra ir normali medžiagų apykaita. B grupės vitaminai (ypač B1, B6, B12 ir folio rūgštis) padeda atstatyti nervų sistemos veiklą, gerina nuotaiką ir energijos gamybą. 

Geležis reikalinga deguonies pernešimui kraujyje, o magnis, cinkas ir kalcis padeda reguliuoti nervų ir raumenų funkciją, miego kokybę bei didinti atsparumą stresui. Tuo tarpu vitaminai D ir C stiprina imuninę sistemą, o omega-3 riebalų rūgštys (pavyzdžiui, iš žuvų taukų ar linų sėmenų aliejaus) padeda palaikyti emocinį stabilumą ir smegenų veiklą. Be šių medžiagų, naudingi ir probiotikai, padedantys atkurti žarnyno mikroflorą, kuri dažnai būna sutrikusi dėl netinkamos mitybos. 

Šaltiniai:

• Horovitz O, Argyrides M. Orthorexia and Orthorexia Nervosa: A Comprehensive Examination of Prevalence, Risk Factors, Diagnosis, and Treatment. Nutrients. 2023 Sep 3;15(17):3851. doi: 10.3390/nu15173851. PMID: 37686883; PMCID: PMC10490497.

• Gortat M, Samardakiewicz M, Perzyński A. Orthorexia nervosa - a distorted approach to healthy eating. Psychiatr Pol. 2021 Apr 30;55(2):421-433. English, Polish. doi: 10.12740/PP/125387. Epub 2021 Apr 30. PMID: 34365489.

• Kalra S, Kapoor N, Jacob J. Orthorexia nervosa. J Pak Med Assoc. 2020 Jul;70(7):1282-1284. PMID: 32799294.

• Decyk A, Księżopolska M. Orthorexia nervosa - the border between healthy eating and eating disorders. Rocz Panstw Zakl Hig. 2022;73(4):381-385. doi: 10.32394/rpzh.2022.0231. PMID: 36546853.

• McComb SE, Mills JS. Orthorexia nervosa: A review of psychosocial risk factors. Appetite. 2019 Sep 1;140:50-75. doi: 10.1016/j.appet.2019.05.005. Epub 2019 May 7. PMID: 31075324.

• Janas-Kozik M, Zejda J, Stochel M, Brozek G, Janas A, Jelonek I. Ortoreksja--nowe rozpoznanie? [Orthorexia--a new diagnosis?]. Psychiatr Pol. 2012 May-Jun;46(3):441-50. Polish. PMID: 23045897.