Kas padeda nuo alergijos?

Su vienokia ar kitokia alergija susiduria daugelis žmonių – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Čiaudulys, akių niežulys, odos bėrimai ar net kvėpavimo sunkumai – tai tik keli simptomai, su kuriais susiduria jautresni asmenys. Alergiją gali sukelti įvairūs veiksniai: žiedadulkės, dulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, maistas ar net buitinė chemija. O kaip palengvinti šiuos simptomus, ir ar įmanoma visiškai jos atsikratyti? Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias alergijos formas, simptomus ir veiksmingus būdus, kaip sumažinti jų pasireiškimą. Sužinosite, kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos, kokie vaistai ir natūralios priemonės gali padėti bei kada būtina kreiptis į gydytoją.

Dažniausi alergijos simptomai

Alergija – tai neįprasta imuninės sistemos reakcija į paprastai nepavojingas medžiagas, vadinamas alergenais. Ši reakcija gali pasireikšti skirtingai, priklausomai nuo to, kokio tipo alergija veikia žmogų – ar tai sezoninė, maisto, kontaktinė, ar kvėpavimo takų. Todėl labai svarbu atpažinti pagrindinius simptomus ir jų neignoruoti. Taigi, kas mūsų kūne alergijos atveju pažeidžiama labiausiai?

Kvėpavimo takai. Daugelį kamuoja nuolatinis čiaudulys, ypač rytais ar būnant lauke. Taip pat gali pasireikšti nosies užgulimas arba nuolatinis skaidrių išskyrų tekėjimas. Dažnai gali būti juntamas ir gerklės niežulys, „kutenimo“ pojūtis, o taip pat dažnas simptomas – sausas kosulys ar net švokštimas, dusulys (kai alergija komplikuojasi astma).

Akys. Gali pasireikšti akių niežėjimas, paraudimas, ašarojimas, patinimas aplink akis ir netgi jautrumas šviesai. Šie požymiai dažnai apsunkina kasdienybę ir dažnai painiojami su peršalimu.

Oda. Gali kamuoti įkyrus niežėjimas, ypač lokalizuotas (pavyzdžiui, aplink akis, rankas, kaklą). Gali būti pastebimi bėrimai, paraudimas, dilgėlinė. Taip pat dažnai kankina ir sausa, pleiskanojanti oda.

Virškinimas (maisto ar vaistų alergijos atveju). Gali pasireikšti pykinimas, pilvo pūtimas, skausmas, viduriavimas, o kartais ir burnos niežulys, patinimas ar net kvėpavimo takų uždegimas.

Rimtesniais, sunkios alergijos atvejais, gali pasireikšti anafilaksija – tai stipri alerginė reakcija, kuri gali būti pavojinga gyvybei. Jai būdingas lūpų ar liežuvio tinimas, dusulys, švokštimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas. Tokiais atvejais būtina skubi medicinos pagalba.

Kaip sumažinti alergijos simptomus?

Nors visiškai išvengti alergijos dažniausiai neįmanoma, yra daugybė būdų, kaip ją valdyti ir sumažinti nemalonius pojūčius. Svarbiausias žingsnis – identifikuoti alergeną ir imtis priemonių jam išvengti ar sušvelninti reakciją. Taigi, kaip sumažinti alergijos simptomus kasdienybėje?

Venkite kontakto su alergenais. Pavasarinės alergijos atveju stenkitės kuo mažiau laiko praleisti vietose, kur alergenų daugiausia, o namus vėdinkite tik po lietaus ar labai anksti ryte. Reguliariai plaukite plaukus ir keiskite drabužius grįžę iš lauko, nes žiedadulkės kaupiasi ir ant audinių. Taip pat galite naudoti oro valytuvus su HEPA filtrais ir dažniau valyti dulkes namuose bei plauti grindis.

Skalaukite nosį. Naudokite jūros vandens tirpalą arba kitas nosies praplovimo priemones. Tai padeda pašalinti alergenus iš gleivinės, mažinti paburkimą ir kvėpavimo sunkumus.

Stiprinkite imuninę sistemą. Įtraukite į mitybą vitaminą C, omega-3 riebalų rūgštis, probiotikus – šios medžiagos padeda reguliuoti imuninį atsaką. Venkite perdirbto maisto, cukraus pertekliaus, alkoholio – jie gali sustiprinti uždegiminius procesus.

Naudokite fizines apsaugos priemones. Akiniai nuo saulės apsaugo akis nuo tiesioginio žiedadulkių kontakto. O kaukės (pavyzdžiui, medicininės ar medžiaginės) sumažina įkvepiamų alergenų kiekį. 

Stebėkite savo reakcijas. Pildykite simptomų dienoraštį – tai padės nustatyti, kas tiksliai sukelia reakciją ir kokiu paros metu simptomai stipriausi. Taip galėsite laiku imtis priemonių simptomų palengvinimui arba koreguoti gydymą.

Kas padeda nuo alergijos?

Kai simptomai tampa nuolatiniai arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, dažnas žmogus pradeda ieškoti veiksmingų sprendimų. Kas padeda nuo alergijos – priklauso nuo jos tipo, simptomų stiprumo ir individualios organizmo reakcijos. 

Antihistamininiai vaistai. Tai dažniausiai naudojami preparatai alergijos simptomams slopinti. Jie mažina čiaudulį, nosies varvėjimą, akių niežėjimą. Gali būti geriami (tabletės), nosies purškalai ar akių lašai. Be to, naujos kartos antihistaminai (pavyzdžiui, loratadinas, cetirizinas) nesukelia mieguistumo ir tinka ilgalaikiam vartojimui.

Nosies kortikosteroidai. Ypač veiksmingi esant alergijos sukeltam nosies užgulimui. Tinka sezoninei alergijai ir netgi visus metus trunkantiems simptomams slopinti.

Akių lašai. Padeda esant alerginiam konjunktyvitui – akių niežėjimui, paraudimui, ašarojimui. Dažnai turi antihistamininį arba raminamąjį poveikį.

Bet atminkite, jei simptomai užsitęsia ilgesnį laiką arba pasunkėja, savigyda nėra geriausias sprendimas – kreipkitės į gydytoją, kuris padės pasirinkti tinkamiausią variantą pagal jūsų sveikatos būklę.

Kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos?

Pavasarinė alergija, dar vadinama sezonine alergija arba šienlige, yra dažniausiai pasitaikanti alergijos forma. Ji pasireiškia tada, kai ore padidėja žiedadulkių koncentracija, ypač žydint medžiams (beržams, alksniams, lazdynams) ir vėliau – žolėms. Simptomai dažnai kartojasi kasmet, todėl labai svarbu žinoti, kaip gydytis nuo pavasarinės alergijos, kad šis sezonas netaptų tikra kančia.

Pradėkite gydymą iš anksto. Jei žinote, kad turite sezoninę alergiją, vaistus nuo alergijos rekomenduojama pradėti vartoti likus 1–2 savaitėms iki žiedadulkių sezono pradžios. Tai leidžia „paruošti“ organizmą ir išvengti stipraus atsako.

Reguliariai naudokite paskirtus vaistus. Antihistamininiai preparatai – padeda sumažinti čiaudulį, akių niežėjimą, nosies varvėjimą. O kortikosteroidų nosies purškalai veiksmingi ilgalaikiam simptomų valdymui, ypač jei užgulta nosis. Tuo tarpu akių lašai gali padėti nuo akių niežėjimo ir paraudimo.

Venkite kontakto su žiedadulkėmis. Uždarykite langus, kai žiedadulkių koncentracija didžiausia. Nedžiovinkite skalbinių lauke – ant jų kaupiasi žiedadulkės. Po buvimo lauke nusiplaukite veidą, rankas ir persirenkite. Naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais, ypač miegamuosiuose.

Apsaugokite odą ir gleivines. Nešiokite akinius nuo saulės, kurie sumažina kontaktą su akimis. Jei reikia – dėvėkite medicininę kaukę, ypač kai vėjuota.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelį lengvų alergijos simptomų galima valdyti savarankiškai vartojant nereceptinius vaistus ar paprastomis prevencinėmis priemonėmis, yra situacijų, kai būtina profesionali medicininė pagalba. Negydoma arba netinkamai valdoma alergija gali pabloginti gyvenimo kokybę, sutrikdyti miegą, darbingumą ir net pereiti į rimtesnes ligas, tokias kaip astma. Tad kreipkitės į gydytoją, jeigu:

- Simptomai kartojasi kiekvieną sezoną ir stipriai trukdo kasdienei veiklai (pavyzdžiui, čiaudulys, nosies užgulimas, akių niežėjimas visą dieną).

- Naudojami vaistai nepadeda arba jų poveikis trumpalaikis.

- Atsiranda kvėpavimo sunkumai, dusulys, švokštimas – tai gali rodyti alerginę astmą.

- Pasireiškia sunkiai gydomi bėrimai, niežulys ar kontaktinis dermatitas.

- Įtariate alergiją maistui ar vaistams – tokiu atveju reikalingi tikslūs tyrimai ir stebėsena.

- Simptomai pasireiškia vaikui.

Ką gali pasiūlyti gydytojas esant alergijai?

Nors daugelis žmonių alergiją vis dar laiko tik sezoniniu nepatogumu, iš tiesų tai gali būti rimta ir gyvenimo kokybę trikdanti būklė. Gydytojas alergologas gali padėti ne tik suvaldyti simptomus, bet ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Pirmiausia atliekami tikslūs alerginiai tyrimai – odos dūrio testai ar kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti specifinius alergenus. Priklausomai nuo rezultatų, gydytojas gali koreguoti vartojamus vaistus – parinkti stipresnius, ilgiau veikiančius ar labiau individualiai pritaikytus preparatus. 

O vienas pažangiausių sprendimų – imunoterapija, tai ilgalaikė gydymo forma, kuri palaipsniui „perprogramuoja“ organizmo reakciją į alergenus. Be to, konsultacijos metu galima aptarti gyvenimo būdo pokyčius – nuo aplinkos valymo iki mitybos ar buities įpročių, kurie padeda ženkliai sumažinti kontaktą su alergenais.

Šaltiniai:

• Assa'ad A. Allergy and immunology. Pediatr Ann. 2014 Aug;43(8):312. doi: 10.3928/00904481-20140723-06. PMID: 25102485.

• Derebery MJ, Osguthorpe JD. Otolaryngologic allergy. Preface. Otolaryngol Clin North Am. 2003 Oct;36(5):xi-xii. doi: 10.1016/s0030-6665(03)00106-3. PMID: 14743770.

• Schatz M, Sicherer SH, Khan D, Zeiger RS. The Journal of Allergy and Clinical Immunology: In Practice 2018 Highlights. J Allergy Clin Immunol Pract. 2019 Feb;7(2):393-411. doi: 10.1016/j.jaip.2018.12.007. Epub 2018 Dec 15. PMID: 30557718.

• Muche-Borowski C, Kopp M, Reese I, Sitter H, Werfel T, Schäfer T. Allergy prevention. Dtsch Arztebl Int. 2009 Sep;106(39):625-31. doi: 10.3238/arztebl.2009.0625. Epub 2009 Sep 25. PMID: 19890407; PMCID: PMC2770205.

• Pappalardo AA, Codispoti CD, Mahdavinia M. Health care access in allergy and immunology: Problems and potential solutions. J Allergy Clin Immunol. 2024 Feb;153(2):401-403. doi: 10.1016/j.jaci.2023.10.020. Epub 2023 Nov 4. PMID: 37926120.