Kas yra laisvieji radikalai ir kaip jie veikia tavo organizmą?

Kasdien mūsų organizme vyksta tūkstančiai cheminių reakcijų, kurios padeda kvėpuoti, virškinti, judėti ir gyventi. Tačiau šių procesų metu natūraliai susidaro ir vadinamieji laisvieji radikalai – nepastovios, reaktyvios molekulės, galinčios pažeisti ląsteles, baltymus bei DNR. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti grėsmingai, laisvieji radikalai nėra vien blogis – mažais kiekiais jie būtini imuninės sistemos veiklai ir natūraliems gynybos procesams. Problema kyla tuomet, kai jų kiekis organizme tampa per didelis. Toks disbalansas vadinamas oksidaciniu stresu, kuris ilgainiui gali prisidėti prie priešlaikinio senėjimo, lėtinių ligų, odos problemų ir net silpnesnio imuniteto. Šiame straipsnyje aptarsime kas yra laisvieji radikalai, kodėl jie atsiranda ir kaip nuo jų apsisaugoti.

Laisvieji radikalai. Kas tai?

Nors pavadinimas skamba tarsi tai būtų kažkas labai sudėtingo, iš tiesų viskas paprasčiau, nei atrodo. Laisvieji radikalai – tai nestabilios molekulės, kurios mūsų organizme atsiranda visiškai natūraliai. Jų pagrindinė savybė yra ta, kad joms trūksta vieno elektrono, todėl jos tampa „aktyvios“ ir ieško, iš kur tą elektroną pasisavinti.

Galima įsivaizduoti, kad laisvieji radikalai – tai tarsi mažyčiai „vagys“, klaidžiojantys po mūsų organizmą. Jie bando atimti elektronus iš sveikų ląstelių, kad patys taptų stabilūs. Tačiau taip darydami jie pažeidžia ląsteles, o tai ilgainiui sukelia vadinamąjį oksidacinį stresą – procesą, kuris silpnina mūsų organizmą, pagreitina senėjimą ir prisideda prie įvairių ligų vystymosi.

Kaip jie atsiranda?

Laisvieji radikalai susidaro kiekvieną dieną – kvėpuojant, virškinant maistą ar net sportuojant. Tai natūrali medžiagų apykaitos dalis, todėl jų visiškai išvengti neįmanoma. Problema kyla tuomet, kai jų susidaro per daug. Pavyzdžiui esant per dideliam saulės poveikiui, oro taršai, rūkant, dėl streso, netinkamos mitybos ar miego trūkumo. Tada organizmas nebespėja jų neutralizuoti, ir prasideda „ląstelių karas“.

Kaip laisvieji radikalai veikia tavo organizmą?

Laisvieji radikalai organizme

Laisvieji radikalai organizme susidaro nuolat – tai visiškai natūralus procesas. Kvėpuojant, virškinant maistą ar sportuojant, mūsų ląstelės naudoja deguonį, o jo metu susidaro šalutiniai produktai – reaktyviosios deguonies formos, kitaip tariant, laisvieji radikalai. Tačiau jie taip pat gali būti įgyjami iš aplinkos. Kai jų kiekis subalansuotas, organizmas sugeba juos suvaldyti pats. Tačiau kai šių molekulių pasidaro per daug, prasideda oksidacinis stresas – ląstelių pažeidimo procesas, galintis paveikti visą kūną.

Perteklinis oksidacinis stresas gali pažeisti baltymus, DNR ir ląstelių membranas. Tai – tarsi nematomas grandininės reakcijos sprogimas, kuris ilgainiui gali prisidėti prie įvairių sveikatos problemų, tokių kaip: širdies ir kraujagyslių ligos, lėtiniai uždegimai, nervų sistemos sutrikimai, greitesnis senėjimo procesas. Tačiau kas lemia šį disbalansą? Dažniausi kaltininkai – stresas, riebus ir perdirbtas maistas, rūkymas, užterštas oras, alkoholis ir miego trūkumas. Netgi per didelis fizinis krūvis be tinkamo poilsio gali padidinti laisvųjų radikalų kiekį. Todėl norint išlaikyti gerą savijautą, svarbu palaikyti pusiausvyrą. Tai įmanoma pasitelkiant antioksidantus, subalansuotą mitybą ir sveikus įpročius.

Laisvieji radikalai odoje

Oda – didžiausias mūsų organas, o kartu ir apsauginis barjeras, susiduriantis su aplinkos veiksniais. Laisvieji radikalai odoje susidaro veikiant UV spinduliams, oro taršai, rūkymui ar net stresui. Jie pažeidžia odos ląsteles, ardo kolageno ir elastino skaidulas – būtent tai lemia raukšlių, pigmentinių dėmių ir sausumo atsiradimą. Įsivaizduok, kad odos ląstelės yra tarsi maži statiniai. Kai į jas įsiveržia laisvieji radikalai, šios struktūros ima byrėti. Todėl laikui bėgant, oda praranda stangrumą, spalva tampa blankesnė, o jos regeneracija sulėtėja.

Tačiau kūnas turi natūralią apsaugą nuo šių pažeidimų – antioksidantus, kurie „gesina“ oksidacinį stresą. Antioksidantų galima gauti tiek su maistu, tiek naudojant išorinius produktus, pavyzdžiui, kremus ar serumus. Ypač svarbūs:

Vitaminas C – skatina kolageno sintezę, mažina pigmentaciją ir suteikia odai spindesio.

Vitaminai A ir E – saugo odos ląsteles nuo oksidacinio pažeidimo, padeda išlaikyti drėgmės balansą ir lėtina senėjimo požymius.

Kofermentas Q10 – palaiko energijos gamybą odos ląstelėse ir gerina jų atsinaujinimą.

Laisvieji radikalai ir antioksidantai – svarbiausia balansas

Norint suprasti, kaip apsaugoti organizmą nuo žalingų procesų, pirmiausia verta pažinti dviejų priešingų jėgų veikimą – laisvuosius radikalus ir antioksidantus. Jie nuolat kovoja mūsų kūne, o rezultatas priklauso nuo to, kuri pusė laimi. Laisvieji radikalai – tai tarsi plėšikai. Ieškodami pusiausvyros, jie pasisavina elektronus iš sveikų ląstelių, pažeisdami jų struktūrą. Tuo tarpu antioksidantai – tarsi mūsų kūno apsauginiai. Jie „paduoda“ trūkstamą elektroną radikalui, jį neutralizuoja ir taip sustabdo žalą dar prieš jai prasidedant. 

Kaip apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų kasdien?

Norint sumažinti laisvųjų radikalų poveikį, dažniausiai pakanka kelių paprastų, bet nuoseklių įpročių, kurie padeda palaikyti natūralią kūno pusiausvyrą ir stiprinti apsauginius mechanizmus.

Valgykite daugiau vaisių ir daržovių – natūralūs antioksidantų šaltiniai

Spalvingas lėkštės turinys – jūsų ginklas prieš oksidacinį stresą. Vaisiai ir daržovės, ypač tamsių atspalvių (mėlynės, vyšnios, špinatai, brokoliai), yra kupini natūralių antioksidantų, vitaminų ir polifenolių. Vitaminai C, A ir E padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir saugo ląsteles nuo pažeidimų. Tačiau jei šių medžiagų trūksta mityboje, gali padėti ir kokybiški maisto papildai.

Saugokitės UV spindulių – apsauga nuo saulės būtina ištisus metus

Saulės šviesa mums reikalinga, tačiau per didelis jos kiekis skatina laisvųjų radikalų odoje susidarymą. Dėl to oda praranda elastingumą, atsiranda pigmentinės dėmės ir raukšlės. Naudokite kremus su SPF ne tik vasarą, bet ir debesuotomis dienomis, kadangi UV spinduliai gali pasiekti odą net per debesis ar langus.

Miegokite pakankamai – poilsis atkuria ląstelių pusiausvyrą

Kokybiškas miegas – tai nematomas jūsų kūno gydytojas. Miego metu organizmas atkuria audinius, šalina toksinus ir atstato natūralius antioksidantų rezervus. Kai miegame per mažai, mūsų kūnas gamina daugiau laisvųjų radikalų, todėl ryte jaučiamės pavargę, oda atrodo pilkšva, o imunitetas tampa silpnesnis. Stenkitės eiti miegoti tuo pačiu metu ir bent 7-8 valandas per naktį skirkite poilsiui.

Venkite streso – ramus protas saugo kūną

Lėtinis stresas – tylus oksidacinio streso kurstytojas. Kai patiriame įtampą, organizmas išskiria daugiau kortizolio, o tai didina laisvųjų radikalų organizme kiekį. Tačiau išlaikyti ramybę gali padėti paprasti būdai: pasivaikščiojimas gamtoje, kvėpavimo pratimai ar meditacija. Be to, reguliarus fizinis aktyvumas ir laikas skirtas atsipalaidavimui dienos metu ženkliai sumažina oksidacinį stresą. Papildomai galite įtraukti maisto papildus, kurie palaiko energijos gamybą ir nervų sistemą – pavyzdžiui, Swanson Spirulina arba Swanson Alfa Lipoinė rūgštis. O taip pat ir ciberžolė, pavyzdžiui, Sapiens su juodaisiais pipirais turi veikliosios medžiagos kurkumino, kuri turi daug naudingų savybių organizmui ir stiprina imunitetą. 

Kasdieniai įpročiai – ilgalaikė apsauga

Apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų nėra trumpalaikis projektas – tai gyvenimo būdas. Kuo daugiau sveikų įpročių įtrauksite į kasdienybę, tuo stipresnė bus jūsų organizmo apsauga. Net maži pokyčiai, tokie kaip stiklinė vandens vietoje saldaus gėrimo ar pasivaikščiojimas po darbų, ilgainiui gali suteikti didžiulį efektą.

Šaltiniai:

• Alkadi H. A Review on Free Radicals and Antioxidants. Infect Disord Drug Targets. 2020;20(1):16-26. doi: 10.2174/1871526518666180628124323. PMID: 29952268.

• Djordjević VB. Free radicals in cell biology. Int Rev Cytol. 2004;237:57-89. doi: 10.1016/S0074-7696(04)37002-6. PMID: 15380666.

• Kanter MM. Free radicals, exercise, and antioxidant supplementation. Int J Sport Nutr. 1994 Sep;4(3):205-20. doi: 10.1123/ijsn.4.3.205. PMID: 7987357.

• Flora SJ. Role of free radicals and antioxidants in health and disease. Cell Mol Biol (Noisy-le-grand). 2007 Apr 15;53(1):1-2. PMID: 17535753.

• Baumann L. Skin ageing and its treatment. J Pathol. 2007 Jan;211(2):241-51. doi: 10.1002/path.2098. PMID: 17200942.

• Emerit I. Free radicals and aging of the skin. EXS. 1992;62:328-41. doi: 10.1007/978-3-0348-7460-1_33. PMID: 1450595.

• Emri G, Horkay I, Remenyik E. Szabad gyökök szerepe az ultraibolya fény okozta borkárosodásokban [The role of free radicals in the UV-induced skin damage. Photo-aging]. Orv Hetil. 2006 Apr 23;147(16):731-5. Hungarian. PMID: 16711258.