Kokie būna erkinio encefalito simptomai?

Sušilus orams, kai vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, rizika susidurti su erkėmis didėja. Tai maži, bet itin pavojingi parazitai, galintys perduoti sunkias ir nepagydomas ligas. Viena iš rimčiausių per erkės įkandimą plintančių ligų – erkinis encefalitas. Ši virusinė infekcija gali sukelti smegenų ar smegenų dangalų uždegimą ir sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Kadangi ankstyvas ligos atpažinimas yra itin svarbus, šiame straipsnyje aptarsime, kokie būna erkinio encefalito simptomai, kaip jie kinta priklausomai nuo ligos stadijos, ir kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Kas yra erkinis encefalitas?

Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė infekcija, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šis virusas priklauso flavivirusų grupei ir plinta daugiausia per užsikrėtusių erkių įkandimus. Liga pažeidžia centrinę nervų sistemą – smegenis ir/arba smegenų dangalus, sukeldama uždegiminius procesus, kurie gali turėti sunkių neurologinių pasekmių.

Virusas į žmogaus organizmą patenka per erkės seiles, dažniausiai įkandimo metu. Rečiau užsikrėsti galima per nepasterizuotus ožkos, avies ar karvės pieno produktus, jei gyvūnas buvo užsikrėtęs. Visgi didžioji dalis atvejų susiję būtent su erkėmis, todėl profilaktika ir žinojimas apie ligą – itin svarbūs.

Nors ne visi užsikrėtusieji suserga sunkia forma, liga gali progresuoti labai greitai, o kai kuriais atvejais sukelti ilgalaikius padarinius – atminties sutrikimus, koordinacijos problemas, net paralyžių ar darbingumo praradimą. Būtent dėl to ypač svarbu žinoti, kokie simptomai gali rodyti šią ligą, kaip ji vystosi ir kaip nustatomas erkinis encefalitas.

Erkinio encefalito simptomai ir eiga

Erkinio encefalito simptomai paprastai išryškėja ne iš karto po erkės įkandimo – inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų pasireiškimo) dažniausiai trunka nuo 7 iki 14 dienų, bet gali varijuoti nuo 4 iki 28 dienų. Liga dažniausiai vystosi dviem etapais – kiekvienas jų pasižymi skirtingais požymiais.

I fazė

Pirmoji ligos fazė dažnai primena gripą ar kitą virusinę infekciją. Ši fazė trunka apie 2–7 dienas, po to gali sekti pagerėjimo periodas. Dažniausi simptomai:

- Aukšta temperatūra (iki 39 °C),

- Galvos skausmas,

- Raumenų ir sąnarių skausmai,

- Nuovargis, silpnumas,

- Pykinimas, apetito stoka.

Daugeliui užsikrėtusiųjų liga šiame etape sustoja ir tolesnių komplikacijų neišsivysto, tačiau apie trečdalis pacientų patenka į antrąją – pavojingesnę – fazę.

II fazė

Antroji ligos fazė rodo, kad virusas jau paveikė centrinę nervų sistemą. Galimi požymiai:

- Stiprus, ilgai trunkantis galvos skausmas,

- Kaklo sustingimas, gali būti sunku palenkti galvą,

- Šviesos baimė (fotofobija),

- Sąmonės sutrikimai – nuo mieguistumo iki sąmonės praradimo,

- Pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai,

- Rankų ar kojų silpnumas, paralyžius,

- Traukuliai,

- Vėmimas, pykinimas.

Simptomai gali būti labai įvairūs – kai kuriems jie pasireiškia lengva forma, kitiems – sunkiai ir ilgai. Vaikai dažniau serga lengvesne forma, o vyresnio amžiaus asmenims liga gali būti itin sunki ir komplikuota.

Svarbu žinoti, kad šios ligos simptomai gali būti painiojami su kitomis infekcinėmis ar neurologinėmis ligomis, todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir atlikti būtinus tyrimus, kad būtų nustatyta, ar tai tikrai erkinis encefalitas. 

Kaip nustatomas erkinis encefalitas?

Kadangi erkinis encefalitas pradžioje gali būti painiojamas su daugeliu kitų virusinių infekcijų, labai svarbu atlikti tyrimus kuo anksčiau. Tinkama diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą, stebėjimą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Diagnozavimas grindžiamas tiek klinikiniais požymiais, tiek laboratoriniais tyrimais. Taigi, kaip nustatomas erkinis encefalitas?

Gydytojo apžiūra ir ligos istorija

Pirmiausia gydytojas įvertina paciento simptomus ir pasiteirauja apie galimus kontaktus su erkėmis – ar žmogus pastaruoju metu lankėsi miškuose, pievose, ar pastebėjo erkės įkandimą. Net jei erkė nebuvo aptikta, tai neatmeta galimybės, kad ji galėjo įsisiurbti ir pasišalinti nepastebėta.

Kraujo tyrimai

Labiausiai paplitęs diagnostinis metodas – antikūnų prieš erkinio encefalito virusą (IgM ir IgG) nustatymas kraujyje. IgM antikūnai pradeda gamintis praėjus 3–5 dienoms nuo užsikrėtimo ir gali išlikti organizme iki 2–3 mėnesių. O IgG antikūnai pasirodo kiek vėliau, nuo 7–10 dienos po užsikrėtimo ir gali išlikti visą gyvenimą. 

Smegenų skysčio tyrimas

Jei yra neurologinių simptomų, gali būti atliekama liumbalinė punkcija – paimamas smegenų skystis. Tačiau šis tyrimas sudėtingas, todėl atliekamas rečiau. 

Vaizdiniai tyrimai

Kai kuriais atvejais gali būti atliekami galvos smegenų vaizdiniai tyrimai – magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), ypač jei įtariamas sunkus encefalitas ar kitos komplikacijos. Šie tyrimai padeda įvertinti smegenų būklę ir atmesti kitas galimas diagnozes.

Kiti tyrimai

Kai kuriais atvejais, norint atmesti kitas infekcijas (pavyzdžiui, Laimo ligą), atliekami papildomi tyrimai. Tai padeda tiksliai nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamą gydymą. Gintarinėje vaistinėje galite įsigyti Laimo ligos testą ir atlikti jį savarankiškai namuose. Be to, galite įsigyti ir kitų testų greitai diagnostikai.

Svarbu pažymėti, kad kuo anksčiau atliekami tyrimai, tuo didesnė tikimybė tinkamai ją valdyti. Todėl pastebėjus pirmuosius simptomus ar po erkės įkandimo pajutus blogą savijautą, svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus.

Ką daryti nustačius ligą?

Nustačius erkinį encefalitą, labai svarbu imtis tinkamų priemonių paciento būklei stabilizuoti ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kadangi tai virusinė liga, specifinio antivirusinio gydymo nuo erkinio encefalito kol kas nėra – gydymas daugiausia yra simptominis ir palaikomasis, priklausantis nuo ligos formos ir sunkumo.

Pacientai, kuriems pasireiškia antrosios fazės simptomai (ypač neurologiniai), paprastai yra hospitalizuojami. Stacionare užtikrinamas nuolatinis būklės stebėjimas ir reikalinga pagalba. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, apsaugoti gyvybines funkcijas ir išvengti komplikacijų. 

Pasibaigus ūminei ligos fazei, atsigavimas dažniausiai trunka dar keletą savaičių ar net mėnesių. Ir nors dauguma žmonių pasveiksta visiškai, daliai (ypač vyresnio amžiaus pacientams ar sirgusiems sunkia forma) gali likti ilgalaikių neurologinių padarinių: judėjimo sutrikimų, dalinis paralyžius ar pažinimo funkcijų sutrikimai. Tokiais atvejais svarbus nuolatinis gydytojų stebėjimas ir pagalba prisitaikant prie pasikeitusios sveikatos būklės. Tačiau pacientams, persirgusiems erkinio encefalito forma, imunitetas susidaro visam gyvenimui.

Prevencija: kaip apsisaugoti nuo erkių?

Kadangi erkinis encefalitas yra virusinė liga, kuriai nėra specifinio gydymo, svarbiausias būdas apsisaugoti – prevencija. Yra keletas pagrindinių priemonių, padedančių sumažinti riziką užsikrėsti: vakcinacija, tinkama elgsena gamtoje bei apsauga nuo erkių.

Skiepai

Pati efektyviausia ir patikimiausia priemonė nuo erkinio encefalito – vakcina. Skiepytis rekomenduojama visiems, kurie daug laiko praleidžia gamtoje, gyvena ar dirba endeminėse teritorijose. Skiepijimo schema paprastai susideda iš trijų dozių:

- Pirmoji ir antroji dozė – kelių mėnesių intervalu,

- Trečioji (stiprinamoji) – po 5–12 mėnesių nuo antrosios,

- Vėliau kas 3–5 metus – revakcinacija, kad apsauga išliktų veiksminga.

Vakcinacija rekomenduojama tiek suaugusiems, tiek vaikams nuo maždaug vienerių metų amžiaus. Tai – saugus ir moksliškai pagrįstas būdas išvengti sunkios ligos.

Apsauga nuo erkių

Jei dažnai lankotės miškuose, parkuose, pievose ar sodybose, būtina žinoti, kaip elgtis, kad išvengtumėte erkės įkandimo:

- Dėvėkite šviesius, ilgomis rankovėmis rūbus ir kelnes,

- Kelnes sukiškite į kojines, avėkite uždarą avalynę,

- Naudokite repelentus nuo erkių (purškalus, losjonus),

- Grįžę iš gamtos – kruopščiai apžiūrėkite kūną ir rūbus, ypač pažastis, kirkšnis, kaklą, galvos odą.

Greita reakcija į erkės įkandimą

Pastebėjus įsisiurbusią erkę – ją reikėtų kuo greičiau pašalinti. Tai galima padaryti pincetu ar specialiu erkės traukikliu. Pašalinus erkę, žaizdelę būtina dezinfekuoti. Net jei erkė pašalinta anksti, būtina stebėti savo savijautą artimiausias kelias savaites. Jei atsiranda karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai ar kiti į gripą panašūs požymiai – nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Šaltiniai:

• Lindquist L, Vapalahti O. Tick-borne encephalitis. Lancet. 2008 May 31;371(9627):1861-71. doi: 10.1016/S0140-6736(08)60800-4. PMID: 18514730.

• Yoshii K. Epidemiology and pathological mechanisms of tick-borne encephalitis. J Vet Med Sci. 2019 Mar 14;81(3):343-347. doi: 10.1292/jvms.18-0373. Epub 2019 Jan 23. PMID: 30674746; PMCID: PMC6451894.

• Chiffi G, Grandgirard D, Leib SL, Chrdle A, Růžek D. Tick-borne encephalitis: A comprehensive review of the epidemiology, virology, and clinical picture. Rev Med Virol. 2023 Sep;33(5):e2470. doi: 10.1002/rmv.2470. Epub 2023 Jul 1. PMID: 37392370.

• Kaiser R. Tick-borne encephalitis: Clinical findings and prognosis in adults. Wien Med Wochenschr. 2012 Jun;162(11-12):239-43. doi: 10.1007/s10354-012-0105-0. Epub 2012 Jun 14. PMID: 22695809.

• Bojkiewicz E, Toczyłowski K, Sulik A. Tick-borne encephalitis - a review of current epidemiology, clinical symptoms, management and prevention. Przegl Epidemiol. 2020;74(2):316-325. doi: 10.32394/pe.74.24. PMID: 33115220.