Close
Paieškos rezultatai
Prekiių filtrai

Specialistai perspėja: mokyklos keitimas pagal streso lygį prilygsta tėvų skyryboms

Priartėjus mokslo metams specialistai perspėja, kad rugsėjo pradžia įtemptas metas visų amžiaus grupių vaikams. Tačiau, psichologinės ir emocinės paramos bei pagalbos labiausiai reikia ne tiek pirmokams ar abiturientams, bet naujoje mokykloje mokslo metus pradedantiems vaikams. Tuo tarpu draudikai atkreipia dėmesį, kad šis metas labai tinka ugdyti saugaus elgesio eisme įgūdžius, nes jų trūkumas yra stresas ir vaikams, ir tėvams.

Svarbiausia – kantrybė ir įsiklausymas

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Jolitos Skinderskienės, rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjo mėnesį vaistinėse padaugėja tėvų, susirūpinusių nerimaujančiais, blogiau miegančiais vaikais.

„Vaikams, kaip ir suaugusiems, atostogų pabaiga ir grįžimas į mokslus, įsitraukimas į kasdienišką veiklą nėra labai lengvas, nes vasarą jie gyveno visai kitu ritmu, todėl prisitaikyti prie pokyčiu reikia laiko. Tad pats svarbiausias patarimas – būtent jo ir suteikti, nespausti vaikų, leisti jiems įsivažiuoti į ritmą. Organizmas prie pokyčių prisitaiko per kelias savaites, tačiau kai kuriais atvejais tam gali prireikti ir mėnesio“, – vaikų reakciją į pokyčius aiškina specialistė.

Pasak jos, nereikėtų labai nustebti ar pernelyg nerimauti, jei adaptaciniu laikotarpiu vaikams pasireikštų gana įvairi ir skirtingo intensyvumo simptomatika: trumpalaikiai miego sutrikimai (sunkiau užmigti ar dažniau pabundama naktį), nenoras valgyti arba priešingai – noras nuolat užkandžiauti, pilvo ar galvos skausmai, poreikis dažniau eiti į tualetą. Vaikai gali tapti dirglesni, intensyviau jausti nerimą, baimintis įsivaizduojamų situacijų, mažiau pasitikėti savimi.

„Ko gero didžiausia rizikos grupė – pradinukai, abiturientai bei vaikai, kuriems tenka keisti mokyklą.  Tyrimais patvirtinta, kad mokyklos keitimas vaikui gali sukelti stresą, prilygstantį tėvų skyryboms. Todėl svarbiausia – užtikrinti, kad nepaisant pokyčių, vaikas jaustų palaikymą bei supratimą, turėtų galimybę atvirai reikšti savo jausmus, išsakyti nerimą, kalbėtis su tėvais. Taip mažėja tikimybė, kad vaikas į stresą bus linkęs reaguoti somatiniais simptomais“, – sako specialistė.

Pagalbos ieško ir vaistinėse

Dalis tėvų atėję į vaistinę tiesiai sako, kad ieško kokių nors „lašiukų“ vaikams, kurie prieš rugsėjį prasčiau miega, darosi neramūs. Abiturientų tėvai jau mokslo metų pradžioje teiraujasi įvairių preparatų atminčiai gerinti, stresui malšinti.

„Noras iš anksto pasirūpinti ir padėti slopinti nemalonius simptomus visiškai suprantamas, tačiau visų pirma siūlau tiesiog apsišarvuoti kantrybe, stebėti vaiką, bendrauti su mokytojais ir užtikrinti kiek įmanoma palankesnį emocinį klimatą. Saugumo jausmas išsprendžia labai daug problemų“, – įsitikinusi J. Skinderskienė.

Anot vaistininkės, jei abiturientams vaistinėse ir galima pasiūlyti papildų ar preparatų dėmesio koncentracijai ar atminčiai gerinti, mažesniems vaikams jie rekomenduojami kur kas rečiau.

„Mažiems vaikams kartais galima duoti raminančių žolinių preparatų, arbatų, bet būtina vengti etanolio pagrindo tinktūrų ir ekstraktų. Verta prisiminti, kad pakankamai populiarus valerijonas nėra toks jau nekaltas – nedaugelis žino, kad jis mažina susikaupimą, dėmesio koncentraciją. Taip, jis palengvina užmigimą, bet neapsaugo nuo prabudimo naktį, be to – netinka, jei vargina nerimas. Visada reikia pasitarti sus specialistais, įsivertinti vartojamų vaistinių preparatų suderinamumą“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Pasak jos, verta pagalvoti ir apie natūralius, liaudiškus metodų įtampai mažinti.

„Šilta vonia prieš miegą, pieno stiklinė ir svarbiausia – ramus bei kantrus pokalbis su suaugusiais. Jokios tabletės nenumalšina dėmesio ir šilumos stokos, ir tik radus streso priežastį, ją įvardijus, problemos bus išspręstos, o nerimas bei įtampa atslūgs“, – sako vaistininkė.

Pats metas mokytis naujų taisyklių

Tuo tarpu draudimo specialistai pastebi, kad rugsėjo pradžia –pats tinkamiausias laikas vaikus, ypač pradinukus, mokyti saugaus eismo pagrindų realiomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad eismo srautas vaikams taip pat neprideda saugumo jausmo, pasitikėjimo savimi, ypač, kai viskas nauja ir tinkami įgūdžiai dar neišugdyti.

„Stresą ir nerimą gali didinti ir mokyklos pasiekimas kertant didesnę ar mažesnę gatvę, ypač, kai nėra įrengtos reguliuojamos sankryžos ir vaikai tik remdamiesi savo žiniomis turi spręsti, ar eiti per gatvę saugu. Galbūt pradinukas dar negali perprasti visko, ką kelyje atlieka vairuojantys tėvai, bet jei kartu su vaiku ne kartą įveikiamas tas pats vaikui pažįstamas kelias į mokyklą – jis tikrai atkreips dėmesį į svarbias detales, jas įsimins ir mokysis, kaip tinkamai elgtis“, – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak jo, ypač svarbu suprasti, kad saugiausias kelias į mokyklą nebūtinai yra pats trumpiausias, bet tas, kurį vaikas pažįsta geriausiai.

„Išmokyti apsidairyti einant per perėją, paisyti šviesoforo signalų – tai pagrindinės taisyklės, kurias vaikas turi žinoti gerokai anksčiau, nei pradeda lankyti mokyklą. Labai svarbu gerai paaiškinti, kad šiukštu negalima bėgti per gatvę išlipus iš automobilio ar autobuso – tai ypač pavojinga, nes nei pats vaikas mato atvažiuojančius automobilius, nei kiti vairuotojai gali jį laiku pastebėti. Tačiau kai kalbame apie konkretų atstumą iki mokyklos, labai svarbu, kad vaikas tiesiog gerai žinotų kelią, jaustųsi jame saugus, o pačiame kelyje būtų kuo mažiau rizikos faktorių – nereguliuojamų perėjų, sankryžų, požeminių perėjų ir pan. Tad šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra ne kelyje praleistas laikas, o paties kelio saugumas“, – primena specialistas.

A. Žiukelio teigimu, labai svarbu padėti vaikams išmokti aiškiai skirti, kada laikas žaidimams ir išdaigoms, o kada būtina susikaupti ir susikoncentruoti. Išdykauti kelyje  – tikrai ne pati geriausia mintis.

„Esant kelyje negalima užsiplepėti, žaisti su draugais ar naudotis mobiliuoju telefonu. Būtina koncentruotis į eismą ir mažiesiems eismo dalyviams tai visada reikia ir galima priminti žaismingais, neįkyriais būdais. Kitas dalykas  – įvairūs žaidimai šalia gatvių. Jie kelia riziką ne vien vaikams, kurie gali netyčia išbėgti į gatvę, bet taip pat gali tapti ir avarinių situacijų priežastimi. Pavyzdžiui netyčia į gatvę išriedėjęs kamuolys gali pridaryti tikrai daugiau bėdos nei kartais manome“, – primena BTA specialistas.

Anot specialisto, pirmosiomis rugsėjo savaitėmis, jei tik yra galimybė, vaiką verta į mokyklą palydėti, stebėti, kaip jis elgiasi, ar atsimena taisykles.