Kas yra imunitetas?

Ar kada susimąstėte, kodėl vieni žmonės vos užklupus peršalimo bangai suserga, o kiti išlieka sveiki tarsi nieko nebūtų buvę? Arba kodėl ligos, kuriomis sirgome vaikystėje, dažnai nebesikartoja suaugus? Atsakymas slypi mūsų organizmo nematomoje, tačiau neįtikėtinai galingoje gynybos sistemoje – imunitete. Šiame straipsnyje pažvelgsime į imunitetą iš arčiau: kaip jis veikia, kaip jį puoselėti ir kokios priemonės gali padėti išlaikyti stiprią apsaugą visus metus.

Imunitetas – kas tai? 

Tai sudėtingas, iš milijardų ląstelių sudarytas apsaugos tinklas, kasdien saugantis mus nuo bakterijų, virusų, grybelių ir kitų svetimkūnių. Kiekvieną akimirką mūsų imuninė sistema atpažįsta potencialius pavojus ir juos neutralizuoja dar prieš jiems spėjant pakenkti. Be jos, net menkiausias įbrėžimas ar paprastas virusas galėtų tapti labai pavojingas ar netgi mirtinas. Tačiau imunitetas nėra kietas tarsi akmuo – jis vystosi, mokosi, silpsta, atsistato ar stiprėja. 

Kaip susidaro imunitetas?

Imunitetas yra tarsi nuolat besimokantis karys, kuris su kiekviena nauja grėsme tampa vis gudresnis. Nuo pat gimimo mūsų organizmas pradeda rinkti informaciją apie aplinką, o kiekvienas susidūrimas su ligų sukėlėjais tampa nauja pamoka, stiprinančia mūsų gynybą. Imunitetas susidaro, kai organizmo imuninė sistema atpažįsta ir sunaikina į organizmą patekusius ligų sukėlėjus, tokius kaip bakterijos ar virusai. 

Pirmą kartą susidūrus su svetimu mikroorganizmu, imuninė sistema suaktyvėja ir pradeda gaminti specifinius antikūnus bei atminties ląsteles, kurios įsimena šį sukėlėją. Vėliau, jei tas pats ligos sukėlėjas patenka į organizmą dar kartą, atminties ląstelės greitai atpažįsta jį ir sukelia greitą bei efektyvų atsaką, neleisdamos ligai išsivystyti. Taip susiformuoja ilgalaikis imunitetas, apsaugantis organizmą nuo pakartotinių užsikrėtimų ta pačia liga. Tačiau svarbu žinoti, kad imunitetą formuoja ne tik kontaktas su ligomis. Jį stiprina subalansuota mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir psichoemocinė būklė. Visa tai padeda imuninei sistemai veikti efektyviai ir formuoti tinkamą atsaką į grėsmes.

Per kiek laiko atsistato imunitetas?

Imunitetas nuolat kinta: stiprėja, kai gyvename sveikai, ir susilpnėja, kai patiriame stresą, miegame nepakankamai ar sergame. Todėl daugeliui kyla klausimas: per kiek laiko atsistato imunitetas po ligos ar kitų organizmą sekinančių veiksnių? Atsakymas priklauso nuo daugybės aplinkybių – nuo sveikatos būklės iki amžiaus. Pažvelkime, kas lemia atsistatymo laiką ir kaip viskas vyksta:

Kas lemia imuniteto atsistatymą?

Amžius. Jaunesnių žmonių imuninė sistema dažniausiai atsistato greičiau. O su amžiumi atsinaujinimo procesai lėtėja, todėl vyresniems žmonėms prireikia daugiau laiko.

Bendra sveikatos būklė. Sergant lėtinėmis ligomis, trūkstant vitaminų ar esant antsvoriui, imunitetas atsistato lėčiau.

Liga ar jos gydymas. Po lengvo peršalimo imunitetas gali grįžti į normalią būseną per kelias dienas ar savaites, tačiau po sunkių infekcijų, antibiotikų, chemoterapijos ar ilgalaikio streso – procesas gali trukti ištisus mėnesius.

Gyvenimo būdas. Poilsis, visavertė mityba, judėjimas ir streso valdymas gali žymiai paspartinti organizmo atsistatymą.

Atsistatymo trukmė

- Po lengvos virusinės infekcijos (pavyzdžiui, peršalimo): 1-2 savaitės.

- Po stipresnių ligų (pavyzdžiui, gripas, plaučių uždegimas): 3-6 savaitės, kartais ilgiau.

- Po gydymo, slopinančio imunitetą (pavyzdžiui, chemoterapija, ilgalaikiai antibiotikai): 2-6 mėnesiai ar daugiau.

Svarbu suprasti, kad imunitetas neatsistato staiga – tai laipsniškas procesas. Pirmiausia sugrįžta energija ir darbingumas, vėliau normalizuojasi kraujo rodikliai, o tik tada atsistato visavertė imuniteto funkcija.

Kaip paspartinti imuniteto atsigavimą?

- Miegokite bent 7-9 valandas per parą.

- Valgykite maistingą, įvairų maistą.

- Skirkite laiko lengvam fiziniam aktyvumui, kai tik leidžia savijauta.

- Palaikykite emocinę sveikatą – stresą mažina meditacija, pasivaikščiojimai, pokalbiai su artimaisiais.

- Papildomai galima pasitelkti ir maisto papildus, skirtus imunitetui stiprinti – jų rasite čia. Jie gali padėti greičiau kompensuoti trūkstamas medžiagas ir padėti organizmui greičiau atsistatyti.

Imuniteto stiprinimas

Nors imunitetas turi įspūdingą gebėjimą kovoti su ligomis, jis nėra nesunaikinamas. Nuolatinis stresas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba ar fizinio aktyvumo stoka gali susilpninti organizmo apsaugą. O geriausias būdas išlikti sveikiems – pasirūpinti imunine sistema iš anksto. Štai kaip tai padaryti:

Subalansuota ir įvairi mityba

Maistas – tai pagrindinis kuras mūsų imuninei sistemai. Jei norite, kad imunitetas veiktų be trikdžių, svarbu gauti visų pagrindinių maistinių medžiagų:

Vitaminas C (citrusiniai vaisiai, uogos, paprika) – padeda imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.

Vitaminas D (riebios žuvys, kiaušinio tryniai, saulė) – reguliuoja imuninį atsaką.

Cinkas (mėsa, riešutai, sėklos) – būtinas baltųjų kraujo kūnelių veiklai.

Geležis ir selenas – padeda ląstelėms kovoti su oksidaciniu stresu.

Kai šių medžiagų trūksta, imunitetas silpsta, todėl svarbu valgyti įvairiai, o prireikus – pasitelkti ir papildus, skirtus imunitetui stiprinti.

Miegas ir poilsis

Miegas – tai natūralus procesas kurio metu mūsų organizmas atsistato. Jo metu gaminami hormonai, reguliuojantys imuninę reakciją, ir atsinaujina imuninės ląstelės. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7-9 valandas per parą. Be to, svarbu žinoti, kad net kelias naktis išsimiegojus nepakankamai, gali sumažėti atsparumas infekcijoms.

Fizinis aktyvumas

Judėjimas – ne tik naudingas širdžiai ir raumenims, bet ir imuninei sistemai. Reguliarus, vidutinio intensyvumo sportas (pasivaikščiojimai, plaukimas, važiavimas dviračiu) mažina uždegiminius procesus ir skatina kraujotaką. Tačiau svarbu neperlenkti lazdos – labai intensyvus ar per dažnas sportas gali slopinti imunitetą.

Kuo mažiau streso 

Nuolatinis stresas išskiria hormonus (pavyzdžiui, kortizolį), kurie slopina imuninę sistemą. Todėl verta kasdien užsiimti veiklomis, kurios padeda mažinti stresą, pavyzdžiui:

- Kvėpavimo pratimai, meditacija, joga.

- Pasivaikščiojimai gamtoje.

- Laikas su šeima ar draugais.

Jei norite daugiau praktinių patarimų, kaip stiprinti organizmo atsparumą, rekomenduojame paskaityti išsamų straipsnį „Viskas, ką reikia žinoti apie imuniteto stiprinimą“.

Produktai ir papildai, skirti imunitetui stiprinti

Nors pagrindinis imuniteto kuras yra sveika mityba, poilsis ir fizinis aktyvumas, kartais to gali nepakakti. Intensyvus gyvenimo tempas, sezoniniai virusai, padidėjęs stresas ar net nepakankamas saulės kiekis (vitamino D trūkumas) gali susilpninti organizmo apsaugą. Tokiais atvejais pravartu pasitelkti papildus, skirtus imunitetui stiprinti. Papildai gali padėti greičiau užpildyti vitaminų, mineralų ar antioksidantų trūkumą, o tai ypač svarbu šaltuoju sezonu ar atsistatant po ligos. Vaistinėje galite rasti daugybę formų – kiekviena jų turi savų privalumų.

Guminukai

Guminukai yra viena populiariausių formų, ypač tarp vaikų ir žmonių, kuriems sunku nuryti tabletes. Jie gali būti papildyti vitaminais C, D, cinku, ežiuole, medumi ir kitomis naudingomis medžiagomis. Jie yra skanūs, spalvingi ir patogūs vartoti, kadangi jų nereikia užgerti vandeniu. Puikiai tinka kaip smagus ir skanus būdas palaikyti kasdienį imunitetą tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Kapsulės

Kapsulės yra itin patogi forma su tiksliai apskaičiuota doze. Pastarosios greitai ištirpsta skrandyje, todėl veikliosios medžiagos greitai pasisavinamos. Jas ypač patogu vartoti keliaujant ar esant užimtam grafikui.

Milteliai

Milteliai tinka tiems, kurie nemėgsta papildų kapsulių ar tablečių pavidalu. Juos galima berti į vandenį, sultis ar kitą mėgstamą gėrimą, o kai kuriuos netgi į jogurtą, košes ar kitus kasdienius patiekalus. Dažniausiai ši forma rekomenduojama vaikams arba žmonėms su jautriu virškinimu. 

Skysti papildai

Skysti papildai ypač tinka, kai reikia greitesnio veikliųjų medžiagų pasisavinimo. Dažnai rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems virškinimo sutrikimų. Be to, juos dažnai galima maišyti su vandeniu ar sultimis.

Tabletės

Tabletės – tai klasikinė forma, kurią renkasi daugelis dėl paprastumo. Dažnai būna pigesnės, o taip pat ilgą laiką išlieka stabilios, todėl yra ilgesnio galiojimo. Be to, jos patogios kasdieniam vartojimui.

Renkantis papildus, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį, gamintoją ir vartojimo instrukcijas. Jei abejojate, visada verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju, kad pasirinktas produktas atitiktų jūsų individualius poreikius.

Šaltiniai:

• Childs CE, Calder PC, Miles EA. Diet and immune function. Nutrients. 2019;11(8):1933. Accessed May 13, 2021

• Carr AC, Maggini S. Vitamin C and Immune Function. Nutrients. 2017 Nov 3;9(11):1211. doi: 10.3390/nu9111211. PMID: 29099763; PMCID: PMC5707683.

• Catanzaro M, Corsini E, Rosini M, Racchi M, Lanni C. Immunomodulators Inspired by Nature: A Review on Curcumin and Echinacea. Molecules. 2018 Oct 26;23(11):2778. doi: 10.3390/molecules23112778. PMID: 30373170; PMCID: PMC6278270.

• Parkin J, Cohen B. An overview of the immune system. Lancet 2001;357:1777-89. 

• Hemilä H, Chalker E. Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database Syst Rev. 2013 Jan 31;2013(1):CD000980. doi: 10.1002/14651858.CD000980.pub4. PMID: 23440782; PMCID: PMC8078152.

• Calder PC. Nutrition, immunity and COVID-19. BMJ Nutr Prev Health. 2020 May 20;3(1):74-92. doi: 10.1136/bmjnph-2020-000085. PMID: 33230497; PMCID: PMC7295866.

• Lee GY, Han SN. The Role of Vitamin E in Immunity. Nutrients. 2018 Nov 1;10(11):1614. doi: 10.3390/nu10111614. PMID: 30388871; PMCID: PMC6266234.

• Shakoor H, Feehan J, Al Dhaheri AS, Ali HI, Platat C, Ismail LC, Apostolopoulos V, Stojanovska L. Immune-boosting role of vitamins D, C, E, zinc, selenium and omega-3 fatty acids: Could they help against COVID-19? Maturitas. 2021 Jan;143:1-9. doi: 10.1016/j.maturitas.2020.08.003. Epub 2020 Aug 9. PMID: 33308613; PMCID: PMC7415215.