Feritino trūkumas: simptomai

Ar dažnai jaučiatės pavargę be aiškios priežasties, prastai miegate ar pastebite padidėjusį plaukų slinkimą? Šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie stresą ar pervargimą, bet ir apie svarbios medžiagos – feritino – trūkumą organizme. Feritinas – tai baltymas, kaupiantis geležį mūsų kūne, todėl jo kiekis glaudžiai susijęs su bendra savijauta, energijos lygiu ir net imunine sistema. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie yra feritino trūkumo simptomai, kodėl svarbu stebėti šio baltymo kiekį kraujyje ir kaip galima jį padidinti.

Kas yra feritinas ir kodėl jis svarbus?

Feritinas – tai baltymas, atsakingas už geležies kaupimą ir saugojimą mūsų organizme. Nors dažniau kalbama apie geležį ir feritinas dažnai lieka nepastebėtas – tačiau būtent jis padeda išlaikyti geležį ląstelėse ir saugo ją iki tol, kol organizmas ima jos reikalauti. Kitaip tariant, feritinas veikia kaip geležies rezervuaras.

Feritino norma priklauso nuo amžiaus, lyties bei bendros sveikatos būklės. Vidutiniškai:

- Suaugusiems vyrams norma siekia apie 25–400 ng/ml,

- Moterims – 15–150 ng/ml.

Tačiau svarbu žinoti, kad feritino kiekis natūraliai gali sumažėti dėl menstruacijų, nėštumo, maitinimo krūtimi ar tam tikrų virškinimo sutrikimų. Be to, per mažas feritino kiekis gali rodyti ne tik geležies trūkumą, bet ir sutrikusį geležies pasisavinimą, vidinius kraujavimus ar net lėtines uždegimines ligas. Todėl feritino tyrimas yra labai svarbus ne tik diagnozuojant anemiją, bet ir vertinant bendrą organizmo būklę.

Feritino trūkumo simptomai

Feritino trūkumas dažniausiai vystosi lėtai ir nepastebimai. Dėl šios priežasties daugelis žmonių ilgą laiką ignoruoja pirmuosius signalus, juos priskirdami nuovargiui, stresui ar sezoniniams pokyčiams. Tačiau ilgainiui sumažėjęs feritino kiekis gali turėti reikšmingą poveikį bendrai sveikatai ir gyvenimo kokybei. Taigi, kokie pagrindiniai feritino trūkumo simptomai?

Lėtinis nuovargis ir energijos trūkumas. Net ir po ilgo poilsio žmogus jaučiasi pavargęs, gali būti sunku susikaupti ar atlikti kasdienes užduotis. Tai vienas dažniausių ir ankstyviausių požymių.

Silpnumas, galvos svaigimas. Kai organizmui trūksta geležies atsargų, sumažėja deguonies tiekimas į audinius – tai sukelia silpnumą, ypač fizinio krūvio metu. Be to, gali pasireikšti galvos skausmai, kuriems malšinti galite naudoti nereceptinius vaistus nuo skausmo.

Plaukų slinkimas ir trapūs nagai. Feritinas tiesiogiai veikia plaukų augimą ir būklę. Jo trūkumas gali sukelti plaukų retėjimą ar net plikimą. Nagai gali tapti trapūs, lūžinėjantys, o jų paviršius – nelygus.

Blyški arba gelsva oda. Feritino trūkumas gali nulemti šviesesnį odos atspalvį, nes dėl mažesnio hemoglobino kiekio organizmas gauna mažiau deguonies.

Suprastėjusi miego kokybė ir dirglumas. Geležies trūkumas, kurį lydi sumažėjęs feritino kiekis, gali paveikti nervų sistemą – dėl to atsiranda nerimas, įtampa, padidėjęs jautrumas arba nemiga.

Padažnėjęs širdies ritmas, dusulys. Feritino trūkumas, ypač didesnis, gali sukelti tachikardiją (greitą širdies plakimą), net esant nedideliam fiziniam krūviui, bei dusulį.

Sumažėjęs darbingumas ir koncentracija. Trūkstant feritino, dažnai sunku susikaupti, įsiminti informaciją ar atlikti protinį darbą.

Šie požymiai gali pasireikšti pavieniui arba kartu – priklausomai nuo to, kiek stiprus yra feritino trūkumas. Deja, daugelis jų neretai yra nepastebimi arba painiojami su kitais sveikatos sutrikimais. Todėl labai svarbu atlikti kraujo tyrimus, ypač jei šie simptomai trunka ilgą laiką.

Feritino norma moterims

Feritino kiekis kraujyje skiriasi priklausomai nuo lyties, amžiaus ir organizmo būklės. Tačiau feritino norma moterims gerokai žemesnė nei vyrams. Taip yra dėl kelių svarbių priežasčių:

Menstruacijos

Kiekvieną mėnesį moterys netenka kraujo per menstruacijas, o kartu su juo – ir geležies. Ilgainiui tai gali mažinti organizmo geležies atsargas ir lemti feritino sumažėjimą.

Nėštumas ir žindymas

Nėštumo metu moters organizmas sunaudoja daugiau geležies vaisiaus vystymuisi, placentai bei kraujo tūrio didėjimui. Žindymo laikotarpiu taip pat reikalingas didesnis geležies kiekis. Jei šiuo metu negaunama pakankamai geležies su maistu ar papildais, feritino lygis gali nukristi.

Mitybos įpročiai

Moterys dažnai laikosi griežtų dietų ar mažai mėsos turinčio mitybos raciono, kuris gali būti skurdus geležimi. Tai tiesiogiai veikia feritino lygį.

Priežastys, kodėl krenta feritino kiekis

Feritino kiekio sumažėjimas gali būti nulemtas daugybės veiksnių – nuo kasdienių įpročių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Kartais žmogus net nepastebi, kaip organizmo geležies atsargos išsenka, kol pasireiškia akivaizdūs feritino trūkumo simptomai. Taigi, štai dažniausios priežastys, kodėl feritino kiekis gali mažėti:

Nepakankamas geležies kiekis maiste

Tai viena pagrindinių priežasčių. Dietos, kuriose mažai geležies turinčio maisto (pavyzdžiui, raudonos mėsos, kepenėlių, ankštinių augalų), ilgainiui lemia feritino trūkumą. Taip pat svarbu ir tai, kaip organizmas įsisavina geležį – augalinės kilmės geležis įsisavinama prasčiau nei gyvūninės.

Virškinimo trakto sutrikimai

Ligų, kurios trukdo geležies pasisavinimą, sąraše yra:

- Celiakija

- Krono liga

- Opinis kolitas

- Lėtinis gastritas ar skrandžio rūgštingumo sutrikimai

Šios būklės pažeidžia žarnyno gleivinę arba keičia mikroflorą, todėl net ir gaunant pakankamai geležies, jos įsisavinimas būna ribotas.

Lėtiniai arba pasikartojantys kraujavimai

Net nedideli, bet reguliarūs kraujo netekimai gali sukelti feritino mažėjimą:

- Gausios menstruacijos

- Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opos

- Kraujavimas iš hemoroidinių mazgų

- Nematomi kraujavimai virškinamajame trakte (aptinkami tik pasitelkus slapto kraujo testą)

Padidėjęs geležies poreikis

Yra tam tikri gyvenimo tarpsniai ar būklės, kai organizmas reikalauja daugiau geležies:

- Nėštumas ir žindymas. Nėštumo metu, ar planuojant pastoti gali būti naudingi FERATIN FOLATE maisto papildai.

- Vaikystė ir paauglystė (augimo šuoliai)

- Intensyvus fizinis krūvis, ypač sportininkams

Tam tikrų vaistų vartojimas

Kai kurie vaistai (pavyzdžiui, protonų siurblio inhibitoriai, vartojami rūgštingumui mažinti) gali trikdyti geležies įsisavinimą. Taip pat pavojų kelia ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas, nes jie gali sukelti skrandžio ar žarnyno kraujavimą.

Kaip padidinti feritino kiekį?

Jei kraujo tyrimai rodo, kad feritino kiekis žemas, svarbu kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų. Priklausomai nuo priežasties bei trūkumo stiprumo, feritino lygis gali būti pakeltas tiek natūraliais būdais – koreguojant mitybą ir gyvenimo būdą, tiek gydytojo paskirtu gydymu.

Subalansuota mityba, kurioje gausu geležies

Vienas efektyviausių ir natūraliausių būdų, kaip padidinti feritino kieki, yra tinkama mityba. Svarbu vartoti daugiau maisto produktų, turinčių daug geležies – tiek gyvūninės kilmės, tiek augalinės kilmės.

Geležies šaltiniai:

Gyvūninės kilmės: jautiena, kepenėlės, paukštiena, žuvis, kiaušiniai.

Augalinės kilmės: lęšiai, avinžirniai, špinatai, moliūgų sėklos, tofu, grikiai.

Naudingi patarimai:

Vitaminas C gerina geležies įsisavinimą – tad naudinga kartu su geležies turinčiu maistu vartoti citrusinius vaisius, uogas ar paprikas.

Reikėtų vengti tuo pačiu metu vartoti pieno produktus, kavą ar arbatą, nes jie mažina geležies pasisavinimą.

Maisto papildai

Esant dideliam feritino trūkumui, vien mitybos dažnai neužtenka. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti geležies papildus.  Tačiau papildus reikia vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali būti pavojingas. Gydymas paprastai trunka kelias savaites ar mėnesius, kol atsistato feritino atsargos, todėl svarbu jį tęsti net ir pasijutus geriau.

Spręsti pagrindinę problemą

Kartais feritino trūkumas atsiranda ne dėl mitybos, o dėl lėtinės ligos ar kitų sveikatos problemų. Tokiu atveju svarbu gydyti pagrindinę priežastį:

Gausios menstruacijos → ginekologo konsultacija

Virškinimo sutrikimai → gastroenterologo konsultacija

Celiakija, anemija → išsamesni sveikatos tyrimai

Reguliari stebėkite feritino kiekį

Atstatant feritino lygį, būtina stebėti pokyčius kraujyje. Rekomenduojama po 1–3 mėnesių pakartoti tyrimus ir įvertinti, ar gydymas veiksmingas. Taip pat svarbu, kad feritino norma būtų pasiekta ne tik trumpam, bet ir vėliau pavyktų ją išlaikyti.

Kada verta pasitikrinti feritino lygį?

Feritino kiekį kraujyje verta pasitikrinti, jei jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą, pradėjo slinkti plaukai ar pastebėjote kitus feritino trūkumo simptomus – net jei hemoglobino lygis normalus. Taip pat šis tyrimas svarbus moterims, kurios patiria gausias menstruacijas, planuoja nėštumą ar laukiasi, taip pat sergantiems virškinamojo trakto ligomis (pavyzdžiui, celiakija, Krono liga), nes jos trukdo įsisavinti geležį. Feritino tyrimas rekomenduojamas ir profilaktiškai žmonėms, besilaikantiems geležies stokos riziką didinančių dietų (pavyzdžiui, vegetarams), aktyviai sportuojantiems ar vartojantiems tam tikrus vaistus. 

Šaltiniai:

• Kumar A, Sharma E, Marley A, Samaan MA, Brookes MJ. Iron deficiency anaemia: pathophysiology, assessment, practical management. BMJ Open Gastroenterol. 2022 Jan;9(1):e000759. doi: 10.1136/bmjgast-2021-000759. PMID: 34996762; PMCID: PMC8744124.

• Pasricha SR, Tye-Din J, Muckenthaler MU, Swinkels DW. Iron deficiency. Lancet. 2021 Jan 16;397(10270):233-248. doi: 10.1016/S0140-6736(20)32594-0. Epub 2020 Dec 4. PMID: 33285139.

• Cappellini MD, Santini V, Braxs C, Shander A. Iron metabolism and iron deficiency anemia in women. Fertil Steril. 2022 Oct;118(4):607-614. doi: 10.1016/j.fertnstert.2022.08.014. Epub 2022 Sep 6. PMID: 36075747.

• Ning S, Zeller MP. Management of iron deficiency. Hematology Am Soc Hematol Educ Program. 2019 Dec 6;2019(1):315-322. doi: 10.1182/hematology.2019000034. PMID: 31808874; PMCID: PMC6913441.

• Cook JD, Skikne BS. Iron deficiency: definition and diagnosis. J Intern Med. 1989 Nov;226(5):349-55. doi: 10.1111/j.1365-2796.1989.tb01408.x. PMID: 2681511.