Migrenos simptomai

Galvos skausmas – viena dažniausiai pasitaikančių negalavimų formų, tačiau kartais jis pasireiškia stipriu pulsuojančiu skausmu, pykinimu ar regos sutrikimais. Tai vadinama migrena. Tai neurologinis sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis pasikartojančiais, intensyviais galvos skausmo priepuoliais, kurie gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ši būklė paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę bei socialinę žmogaus savijautą, stipriai trikdydama kasdienį gyvenimą. Taigi, migrena – kas tai? Kokie yra pagrindiniai migrenos simptomai, kaip juos atpažinti ir kodėl svarbu laiku reaguoti į šiuos signalus.

Migrena – kas tai?

Tai sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasireiškiantis ne tik stipriu galvos skausmu, bet ir kitais įvairiais simptomais, kurie gali apimti regos, klausos, uoslės bei net lytėjimo pojūčių pakitimus. Skirtingai nuo paprasto įtampos galvos skausmo, migrenos metu skausmas dažnai būna vienoje galvos pusėje, pulsuojantis, stiprus ir lydimas papildomų simptomų, tokių kaip pykinimas ar padidėjęs jautrumas šviesai.

Migrena yra laikoma lėtine būkle, kuri kartojasi epizodiškai ir kiekvienam žmogui gali pasireikšti labai skirtingai. Kai kuriems žmonėms šie priepuoliai pasireiškia kartą per kelis mėnesius, o kitiems – net kelis kartus per savaitę. Priepuolio trukmė taip pat gali būti įvairi – nuo kelių valandų iki trijų parų, ypač jei nesiimama jokių veiksmų jį sustabdyti.

Tiksli migrenos priežastis iki šiol nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad šią būklę lemia tam tikri smegenų cheminių procesų ir nervinių impulsų pakitimai, taip pat kraujagyslių reakcijos. Svarbų vaidmenį vaidina ir genetika – jei bent vienas iš tėvų serga migrena, tikimybė, kad ir vaikas turės šią problemą, yra žymiai didesnė.

Migrena yra daugiau nei tik galvos skausmas – tai visos nervų sistemos disbalansas, kuris gali turėti rimtą poveikį žmogaus gyvenimo kokybei. Tad mokėjimas atpažinti šią būklę padeda ją efektyviau valdyti ir sumažinti jos daromą poveikį. Daugiau apie tai, kas yra migrena ir kitus galvos skausmo tipus galite sužinoti čia - Dažnai skauda galvą, ar tai migrenos simptomas?

Migrena: pagrindiniai požymiai

Migrenos simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai jie apima daugiau nei tik stiprų galvos skausmą. Migrenos priepuolis dažniausiai vystosi palaipsniui ir pasižymi keliomis skirtingomis stadijomis.

Galvos skausmas

Tai pagrindinis šios būklės požymis. Skausmas paprastai būna pulsuojantis ar tvinksintis, lokalizuotas vienoje galvos pusėje (nors gali plisti arba keistis), gali sustiprėti judant, lipant laiptais ar tiesiog vaikštant ir trunka nuo 4 iki 72 valandų.

Pykinimas ir vėmimas

Daugeliui žmonių priepuolių metu pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai, ypač pykinimas, o sunkesniais atvejais – ir vėmimas. Tai vieni iš simptomų, labiausiai trikdančių kasdienį gyvenimą.

Padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui

Migrenos metu žmonės dažnai tampa ypač jautrūs ryškiai šviesai ir triukšmui. Todėl priepuolio metu jie linkę atsiriboti – užsidaro tamsiame, tyliame kambaryje.

Aura (ne visiems)

Maždaug 25-30 % žmonių, sergančių migrena, patiria aurą – neurologinių pojūčių kompleksą, kuris dažniausiai pasireiškia prieš skausmą. Aura gali pasireikšti:

- Regos pokyčiais (mirgėjimas, įvairios geometrinės formos, aklumo dėmės)

- Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas 

- Kalbos sutrikimai

- Galvos svaigimas

Kiti simptomai

Priepuolio metu ar jam pasibaigus žmonės gali jaustis sutrikę, išsiblaškę, silpni, fiziškai išsekę, dirglūs arba emociškai jautrūs. 

Svarbu pabrėžti, kad migrenos simptomai kiekvienam gali labai skirtis – kai kuriems pasireiškia visi minėti požymiai, kitiems – tik keli. Taip pat skiriasi simptomų intensyvumas ir trukmė.

Migrenos formos ir jų skirtumai

Iš tikrųjų ši būklė pasireiškia skirtingomis formomis, kurios gali labai skirtis savo eiga, trukme ir simptomais. Suprasti, kokio tipo migrena kamuoja būtent jus, yra itin svarbu norint pasirinkti tinkamą gydymą ir mokėti ją valdyti.

Migrena be auros

Tai dažniausiai pasitaikanti forma, pasireiškianti pulsuojančiu galvos skausmu vienoje pusėje, pykinimu, jautrumu šviesai ir garsui. Ji pasireiškia be jokių išankstinių neurologinių požymių. Ši forma dažnai prasideda staiga ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Migrena su aura

Apie ketvirtadalis sergančiųjų patiria šią formą. Aura – tai neurologinių simptomų kompleksas, pasireiškiantis prieš galvos skausmą arba jo metu. Tai gali būti regėjimo sutrikimai, tokie kaip mirgėjimas, „žvaigždutės“ akyse, aklumo dėmės, taip pat jutimo pokyčiai: tirpimas, dilgčiojimas, silpnumas bei kalbos sutrikimai. Aura paprastai trunka 20–60 minučių ir dažniausiai praeina be pasekmių.

Lėtinė migrena

Lėtinė migrena diagnozuojama, kai galvos skausmas pasireiškia daugiau nei 15 dienų per mėnesį ir bent 8 iš jų atitinka migrenos požymius. Tai viena sunkiausių formų, turinti didelę įtaką gyvenimo kokybei, darbui ir psichologinei būsenai.

Hemipleginė migrena

Tai reta, paveldima migrenos forma, pasižyminti laikinu vienos kūno pusės paralyžiumi ar silpnumu (panašiai kaip per insultą), regos ir kalbos sutrikimais, be to dažnai kartu pasireiškia aura. Hemipleginė migrena reikalauja atidaus gydytojo stebėjimo ir dažnai specializuoto gydymo.

Menstruacinė migrena

Ši forma pasireiškia moterims, dažniausiai keliomis dienomis prieš menstruacijas arba jų metu, kai hormonų lygis smarkiai svyruoja.

Migrenos tipas lemia ir simptomų pobūdį, ir gydymo pasirinkimą, todėl labai svarbu nustatyti, su kuria forma susiduriama. Kai kurios migrenos rūšys retesnės ir sunkiau diagnozuojamos, todėl neretai prireikia neurologo pagalbos bei individualaus gydymo plano.

Ar nereceptiniai vaistai nuo skausmo gali padėti? 

Migrenos atveju nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai gali būti naudingi, tačiau jų veiksmingumas labai priklauso nuo to, kada ir kaip jie vartojami. Lengvesniems priepuoliams dažnai padeda nereceptiniai analgetikai – tokie kaip ibuprofenas, paracetamolis ar aspirinas. Vis dėlto, svarbu juos išgerti kuo anksčiau – vos pajutus pirmuosius migrenos simptomus, nes vėliau jie gali būti ne tokie veiksmingi. O kai kuriems žmonėms šie vaistai visiškai nepalengvina skausmo, todėl gydytojai gali skirti specifinius antimigreninius preparatus, vadinamus triptanais, kurie veikia kraujagysles ir nervų sistemą. 

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis žmonių bando susitvarkyti su šia būkle savarankiškai, kai kuriais atvejais svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Tinkama diagnostika ir gydymas gali žymiai sumažinti priepuolių dažnumą bei stiprumą, pagerinti gyvenimo kokybę ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Kreiptis į gydytoją būtina, jei:

- Galvos skausmai kartojasi dažnai – daugiau nei kelis kartus per mėnesį.

- Skausmas stiprus ir trukdo kasdieniam gyvenimui.

- Skausmą lydi neurologiniai simptomai, tokie kaip kalbos sutrikimai, silpnumas ar galūnių tirpimas.

- Pasireiškia staigus, stiprus skausmas, kokio niekada anksčiau nebuvote patyrę

- Migrenos priepuoliai stiprėja arba keičiasi jų pobūdis.

- Jūsų vartojami vaistai nebepadeda arba jų tenka vartoti per dažnai (daugiau nei 10–15 dienų per mėnesį).

- Pasireiškia psichologiniai simptomai – nerimas, depresija, miego sutrikimai.

Kada būtina skubi medicinos pagalba?

Tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, todėl būtina nedelsiant kreiptis į medikus, jei:

- Skausmas atsiranda staiga ir yra labai stiprus (tarsi sprogimas galvoje)

- Prarandama sąmonė ar sutrinka orientacija

- Pasireiškia traukuliai

- Pasireiškia karščiavimas, sprando sustingimas, regos ar kalbos sutrikimai, kurie nepraeina

Kaip gydytojas gali padėti esant migrenai?

Neurologas ar šeimos gydytojas gali nustatyti migrenos tipą. O tuomet pasiūlyti tinkamus vaistus ūmiems priepuoliams ir profilaktikai. Be to, gydytojas gali padėti identifikuoti šią būklę provokuojančius veiksnius (pavyzdžiui, maistas, stresas, hormonai) bei patarti dėl gyvenimo būdo pakeitimų, kurie gali padėti išvengti priepuolių.

Gyvenimo būdo pokyčiai, padedantys pasijusti geriau

Nors vaistai gali padėti suvaldyti migrenos priepuolius, daugelis žmonių pastebi, kad didelį poveikį turi kasdieniai įpročiai ir gyvenimo būdo pokyčiai. Visgi, tai ne tik fiziologinė, bet ir gyvenimo ritmo liga, todėl net nedideli pakitimai kasdienybėje gali sumažinti priepuolių dažnį ir intensyvumą.

Kokybiškas miegas

Miego ritmas turi itin didelę įtaką nervų sistemai. Miego trūkumas, pernelyg ilgas miegas ar nemiegojimas naktį dažnai tampa migrenos priepuolių priežastimi. Kad to išvengti – patariama:

• Eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais.
• Prieš miegą vengti ekranų (telefonų, kompiuterių, televizoriaus) bent 30 minučių.
• Sukurti ramią, tamsią ir vėsią miego aplinką – tai padeda kokybiškiau pailsėti.
• Jei ilgą laiką nepavyksta užmigti, geriau atsikelti ir atlikti ką nors raminančio (pavyzdžiui, paskaityti knygą) ar atsigerti šiltos arbatos, o ne vartytis lovoje.

Subalansuota mityba

Tinkama mityba gali turėti didelės įtakos šios būklės valdymui. Priepuolius gali išprovokuoti cukraus kiekio kraujyje svyravimai arba per ilgi tarpai tarp valgymų. Todėl svarbu valgyti reguliariai – kas 3-4 valandas, ir nepraleisti pusryčių. Taip pat verta stebėti, ar simptomus išprovokuoja tam tikri produktai – pavyzdžiui, raudonas vynas, brandinti sūriai, šokoladas, perdirbta mėsa, kofeinas ar maisto priedai, tokie kaip mononatrio glutamatas (MSG). Kad būtų lengviau nustatyti savo asmeninius trigerius, naudinga vesti dienoraštį – užrašyti, ką valgėte, kaip jautėtės ir kada pasireiškė galvos skausmas. Toks savistabos metodas padeda atpažinti pasikartojančius priepuolius ir išvengti provokuojančių veiksnių ateityje.

Pakankamas skysčių kiekis

Net nedidelis dehidratacijos laipsnis gali paskatinti galvos skausmą. Todėl norint užtikrinti gerą savijautą, kasdien išgerkite 1,5-2 litrus vandens (karštomis dienomis ar aktyviai sportuojant gerkite daugiau). Ribokite gėrimus, kurie gali dehidratuoti – kavą, stiprią arbatą, alkoholį.

Reguliari fizinė veikla

Saikingas fizinis aktyvumas padeda reguliuoti kraujotaką, mažina stresą ir gerina miego kokybę – visa tai svarbu migrenos prevencijai. Naudingiausias yra lengvas ar vidutinio intensyvumo sportas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, plaukimas, joga, dviračio mynimas, pilatesas. Venkite intensyvių treniruočių priepuolio metu ar kai esate labai pavargę – tai gali išprovokuoti dar didesnį skausmą. Be to, atminkite, jog reguliarumas svarbiau nei intensyvumas – pakanka 30 minučių aktyvumo 3-5 kartus per savaitę.

Streso valdymas

Stresas yra vienas dažniausių galvos skausmo trigerių, todėl jo kontrolė yra svarbi prevencijos dalis. Pabandykite kvėpavimo pratimus, meditaciją, sąmoningumo (mindfulness) praktiką ar raminančią muziką, masažą ar švelnius kaklo tempimo pratimus.

Poilsis priepuolio metu

Kai priepuolis jau prasidėjo, labai svarbu padėti kūnui kuo greičiau atsistatyti. Reikėtų atsigulti tamsiame, tyliame kambaryje. Galite naudoti šaltą kompresą ant kaktos ar sprando. Taip pat svarbu išgerti pakankamai vandens ir pabandyti pailsėti. Venkite ekranų, stiprių kvapų ir garsų.

Alternatyvūs metodai

Kai kuriems žmonėms palengvėjimą suteikia papildomi, alternatyvūs gydymo būdai. Galima išbandyti akupunktūrą, Biofeedback terapiją ar kognityvinę elgesio terapiją (KET).

Šaltiniai:

• Villar-Martinez MD, Goadsby PJ. Pathophysiology and Therapy of Associated Features of Migraine. Cells. 2022 Sep 5;11(17):2767. doi: 10.3390/cells11172767. PMID: 36078174; PMCID: PMC9455236.

• Silberstein SD. Migraine. Lancet. 2004 Jan 31;363(9406):381-91. doi: 10.1016/S0140-6736(04)15440-8. PMID: 15070571.

• Schwedt TJ. Chronic migraine. BMJ. 2014 Mar 24;348:g1416. doi: 10.1136/bmj.g1416. PMID: 24662044.

• Cheema S, Matharu M. Abdominal migraine and cyclical vomiting syndrome. Handb Clin Neurol. 2023;198:209-219. doi: 10.1016/B978-0-12-823356-6.00006-8. PMID: 38043963.

• Ha H, Gonzalez A. Migraine Headache Prophylaxis. Am Fam Physician. 2019 Jan 1;99(1):17-24. PMID: 30600979.

• Mayans L. Headache: Migraine. FP Essent. 2018 Oct;473:11-16. PMID: 30346679.

• Joubert J. Migraine--diagnosis and treatment. Aust Fam Physician. 2005 Aug;34(8):627-32. PMID: 16113698.

• Guo W, Cui H, Zhang L, Du R, Yuan H, Zheng S. Acupuncture for the Treatment of Migraine: An Overview of Systematic Reviews. Curr Pain Headache Rep. 2023 Aug;27(8):239-257. doi: 10.1007/s11916-023-01120-7. Epub 2023 Jun 17. PMID: 37329483.

• Han X, Yu S. Non-Pharmacological Treatment for Chronic Migraine. Curr Pain Headache Rep. 2023 Nov;27(11):663-672. doi: 10.1007/s11916-023-01162-x. Epub 2023 Aug 23. PMID: 37610505.

• Zobdeh F, Ben Kraiem A, Attwood MM, Chubarev VN, Tarasov VV, Schiöth HB, Mwinyi J. Pharmacological treatment of migraine: Drug classes, mechanisms of action, clinical trials and new treatments. Br J Pharmacol. 2021 Dec;178(23):4588-4607. doi: 10.1111/bph.15657. Epub 2021 Sep 26. PMID: 34379793.