Suriebėjusios kepenys: simptomai

Spartus gyvenimo tempas, nevisavertė mityba ir sėdimas gyvenimo būdas vis dažniau palieka pėdsaką mūsų sveikatoje – o viena iš tyliai progresuojančių, tačiau itin paplitusių problemų tampa suriebėjusios kepenys. Tai būklė, kai kepenyse kaupiasi perteklinis riebalų kiekis, trikdantis šio gyvybiškai svarbaus organo darbą. Nors dažnai ji nesukelia aiškių simptomų, ilgainiui gali išsivystyti rimtos komplikacijos – kepenų uždegimas, cirozė ar net kepenų nepakankamumas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie simptomai gali išduoti apie šią būklę, kas ją sukelia, kaip ji diagnozuojama ir kokie yra veiksmingiausi gydymo būdai. Taip pat pasidalinsime patarimais, ką valgyti, kai suriebėjusios kepenys – nes mityba vaidina esminį vaidmenį tiek gydant, tiek užkertant kelią šiai ligai.

Kas sukelia kepenų suriebėjimą?

Suriebėjusios kepenys – tai būklė, kai kepenyse pradeda kauptis riebalai, kurie trukdo normaliai šio organo veiklai. Kepenų suriebėjimas gali būti tiek laikinas, tiek ilgalaikis procesas, o jį sukelti gali įvairios priežastys. Dažniausiai ši būklė atsiranda dėl gyvenimo būdo veiksnių, tačiau gali būti susijusi ir su tam tikromis ligomis bei medikamentų vartojimu. Taigi, aptarkime pagrindines priežastis: 

Netinkama mityba

Viena pagrindinių suriebėjusių kepenų priežasčių – per didelis kalorijų, ypač perdirbtų angliavandenių (cukraus, baltų miltų produktų), sočiųjų riebalų ir transriebalų kiekis maisto racione. Tokia mityba skatina riebalų kaupimąsi ne tik po oda, bet ir vidaus organuose – pirmiausia kepenyse.

Nutukimas ir antsvoris

Žmonės, turintys antsvorio ar nutukę, dažnai turi ir padidėjusį visceralinių riebalų kiekį, kuris tiesiogiai susijęs su kepenų suriebėjimu. 

Alkoholio vartojimas

Nors egzistuoja nealkoholinė kepenų suriebėjimo forma, alkoholis vis dar išlieka viena dažniausių priežasčių. Net ir negausus alkoholio vartojimas ilgą laiką gali pakenkti kepenims ir paskatinti jų suriebėjimą.

2 tipo cukrinis diabetas ir atsparumas insulinui

Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir insulino veiklos sutrikimai dažnai susiję su riebalų kaupimu kepenyse. Cukrinis diabetas bei metabolinis sindromas didina riziką susirgti nealkoholine kepenų liga.

Tam tikrų vaistų vartojimas

Kai kurie vaistai taip pat gali sukelti kepenų suriebėjimą kaip šalutinį poveikį. Tarp jų – kortikosteroidai, tam tikri chemoterapiniai preparatai, kai kurie antidepresantai bei antivirusiniai vaistai.

Staigus svorio metimas ar badavimas

Nors tai gali atrodyti netikėta, labai greitas svorio kritimas ar griežtas kalorijų ribojimas (pavyzdžiui, badavimas) taip pat gali paskatinti riebalų kaupimą kepenyse. Taip nutinka dėl organizmo metabolinių reakcijų į staigų energijos trūkumą.

Paveldimumas ir genetika

Nors gyvenimo būdas yra pagrindinis rizikos veiksnys, vis dažniau kalbama apie genetinį polinkį į kepenų suriebėjimą. 

Suriebėjusių kepenų simptomai

Viena klastingiausių suriebėjusių kepenų savybių – tai, kad ankstyvosiose stadijose ši būklė dažnai nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Dėl to daug žmonių metų metus gali gyventi nežinodami, kad jų kepenys jau kenčia. Tačiau ligai progresuojant, organizmas pradeda siųsti signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.

Nuolatinis nuovargis ir silpnumas

Vienas iš dažniausių, tačiau dažnai rimtai neįvertinamų požymių – bendras energijos stygiaus jausmas. Suriebėjusios kepenys veikia lėčiau ir sunkiau atlieka savo funkcijas, todėl organizmas patiria lėtinį nuovargį net ir be jokios aiškios priežasties.

Diskomfortas ar skausmas dešinėje viršutinėje pilvo pusėje

Kepenys yra dešinėje pilvo pusėje po šonkauliais. Kai jos padidėja dėl riebalų kaupimosi, gali atsirasti spaudimo, maudimo ar net skausmo pojūtis. Tai nėra aštrus skausmas, bet dažnai varginantis ir nuolatinis diskomfortas.

Pilvo pūtimas

Dėl sutrikusio kepenų darbo gali sutrikti ir virškinimas. Dėl to dažnas simptomas – pilvo pūtimas, pilnumo jausmas net ir nedaug pavalgius.

Pykinimas ir sumažėjęs apetitas

Kai kepenys negali tinkamai apdoroti medžiagų, kurios patenka į organizmą, gali atsirasti pykinimas, net jei žmogus nevalgo riebaus ar sunkiai virškinamo maisto. Taip pat dažnai sumažėja apetitas, o tai gali sukelti nevalingą svorio kritimą.

Svorio pokyčiai

Nors dažniausiai suriebėjusios kepenys yra būklė pasireiškianti žmonėms su antsvoriu, kartais gali pradėti kristi svoris be jokios aiškios priežasties – tai gali būti signalas, kad kepenų funkcija jau sutrikusi.

Geltona oda ar akių baltymai

Kai kepenų suriebėjimas progresuoja į kepenų uždegimą ar cirozę, organizmas nebegali tinkamai išskirti bilirubino – tuomet oda ir akių baltymai gali įgyti gelsvą atspalvį . Tai jau pavojingas požymis, rodantis pažengusią ligos stadiją.

Sutrikęs miegas ir nuotaikų kaita

Blogai funkcionuojančios kepenys gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Dažnai pasitaiko miego sutrikimai, nerimas ar net depresijos simptomai. 

Suriebėjusios kepenys: gydymas

Nors suriebėjusios kepenys gali skambėti baisiai, gera žinia ta, kad ši būklė dažnai yra nesudėtingai pagydoma – ypač jei diagnozuojama anksti ir laiku imtasi veiksmų. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti riebalų kiekį kepenyse, atstatyti jų funkciją ir užkirsti kelią tolimesniam pažeidimui. Na, o svarbiausia priemonė – gyvenimo būdo pokyčiai.

Mitybos koregavimas

Pirmas žingsnis gydyme – subalansuota ir kepenims palanki mityba. Rekomenduojama:

- Mažinti sočiųjų riebalų (riebios mėsos, sviesto, greito maisto) kiekį.

- Vengti perdirbto cukraus ir saldintų gėrimų.

- Vartoti daugiau skaidulų turinčių produktų: daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo gaminių.

- Įtraukti sveikuosius riebalus – alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus.

- Gerti pakankamai vandens.

Tinkamai pasirinktas maistas padeda ne tik mažinti kepenų riebalus, bet ir kontroliuoti svorį, cukraus kiekį kraujyje bei cholesterolį – visus svarbiausius rizikos veiksnius. 

Fizinis aktyvumas

Reguliari fizinė veikla – būtina gydymo dalis. Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo (pavyzdžiui, greitas ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas) penkias dienas per savaitę padeda sumažinti riebalų kiekį kepenyse ir pagerinti bendrą savijautą.

Svorio mažinimas

Net 5–10 % kūno svorio sumažėjimas gali ženkliai pagerinti kepenų būklę. Tačiau svarbu, kad svoris mažėtų palaipsniui – ne greičiau nei 0,5–1 kg per savaitę, nes staigus svorio kritimas gali pabloginti situaciją.

Vaistai

Nėra vieno specifinio vaisto, kuris būtų skirtas tik suriebėjusių kepenų gydymui. Tačiau, esant gretutinėms ligoms (diabetui, aukštam cholesterolio lygiui, hipertenzijai), gydytojas gali skirti medikamentų, kurie padeda sureguliuoti bendrą organizmo būklę ir netiesiogiai pagerina kepenų veiklą. O tam tikrų papildų (pavyzdžiui, vitamino E ar omega-3 riebalų rūgščių) ar preparatų kepenims vartojimas rodo teigiamą poveikį, tačiau jų vartojimą būtina derinti su gydytoju.

Alkoholio atsisakymas

Jei diagnozuotas alkoholinis kepenų suriebėjimas – būtina visiškai atsisakyti alkoholio. Be to, net ir esant nealkoholinei formai, alkoholio vartojimas gali paskatinti ligos progresavimą.

Reguliarūs sveikatos patikrinimai

Kadangi ši būklė gali progresuoti į kepenų uždegimą ar cirozę, svarbu reguliariai tikrintis kepenų fermentus, atlikti ultragarso tyrimą ir sekti bendrą sveikatos būklę.

Ką valgyti, kai kepenys suriebėjusios?

Tinkama mityba – vienas svarbiausių veiksnių gydant suriebėjusias kepenis ir užkertant kelią tolimesniam jų pažeidimui. Nors specifinės dietos nėra, daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad tam tikri mitybos įpročiai gali padėti sumažinti kepenų riebalų kiekį, pagerinti medžiagų apykaitą ir atkurti šio svarbaus organo funkciją. Taigi, ką valgyti, kai kepenys suriebėjusios?

Daug daržovių ir vaisių. Daržovės – tikras kepenų draugas. Jose gausu antioksidantų, vitaminų ir skaidulų, kurios padeda mažinti uždegimą ir palaikyti virškinimo sistemą. Rekomenduojama valgyti brokolius, žiedinius kopūstus, kopūstus, špinatus, salotas, rukolą, moliūgus, morkas, burokėlius. Vaisiai taip pat naudingi, tačiau jų kiekį reikėtų riboti (2–3 porcijos per dieną), kad nepersistengtumėte su fruktoze.

Pilno grūdo produktai. Rinkitės rudus ryžius, avižines kruopas, bolivinę balandą (quinoa), grikius, viso grūdo duoną. Šie produktai suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir palaiko žarnyno sveikatą.

Liesi baltymai. Baltymai būtini organizmo atsistatymui, o jų šaltiniai turėtų būti kuo mažiau riebūs:

- Vištiena be odos, kalakutiena.

- Ankštiniai augalai.

- Augaliniai baltymų šaltiniai.

Sveikieji riebalai. Verta atsisakyti sočiųjų ir transriebalų, o jų vietą skirti sveikiesiems riebalams, tokiems kaip alyvuogių aliejus, avokadai, riešutai ir sėklos. O omega-3 šaltiniai, tokie kaip linų sėmenys, chia sėklos, riebi žuvis – padeda mažinti uždegimą ir riebalų kaupimąsi kepenyse.

Daug skaidulų. Skaidulos padeda kontroliuoti svorį, mažina cholesterolį, gerina virškinimą. Į savo mitybą įtraukite daugiau daržovių ir vaisių su žievele, sėlenų, linų sėmenų, avižų bei ankštinių augalų.

Gerkite pakankamai vandens. Vanduo būtinas efektyviam medžiagų apykaitos procesui ir toksinų pašalinimui. Siekite išgerti bent 1,5–2 litrus vandens per dieną, priklausomai nuo jūsų aktyvumo ir svorio.

Ko reikėtų vengti?

- Cukraus ir saldumynų – ypač gėrimų su pridėtiniu cukrumi.

- Baltų miltų gaminių – bandelių, baltos duonos, makaronų.

- Perdirbtų maisto produktų – greito maisto, pusgaminių, dešrų.

- Alkoholio – net ir nedidelis kiekis gali pakenkti kepenims.

- Sočiųjų ir transriebalų – margarinų, keptų maisto produktų.

Šaltiniai:

• Saiman Y, Duarte-Rojo A, Rinella ME. Fatty Liver Disease: Diagnosis and Stratification. Annu Rev Med. 2022 Jan 27;73:529-544. doi: 10.1146/annurev-med-042220-020407. Epub 2021 Nov 22. PMID: 34809436; PMCID: PMC10074159.

• Wang XJ, Malhi H. Nonalcoholic Fatty Liver Disease. Ann Intern Med. 2018 Nov 6;169(9):ITC65-ITC80. doi: 10.7326/AITC201811060. PMID: 30398639.

• Pouwels S, Sakran N, Graham Y, Leal A, Pintar T, Yang W, Kassir R, Singhal R, Mahawar K, Ramnarain D. Non-alcoholic fatty liver disease (NAFLD): a review of pathophysiology, clinical management and effects of weight loss. BMC Endocr Disord. 2022 Mar 14;22(1):63. doi: 10.1186/s12902-022-00980-1. PMID: 35287643; PMCID: PMC8919523.

• Papatheodoridi M, Cholongitas E. Diagnosis of Non-alcoholic Fatty Liver Disease (NAFLD): Current Concepts. Curr Pharm Des. 2018;24(38):4574-4586. doi: 10.2174/1381612825666190117102111. PMID: 30652642.

• Huang TD, Behary J, Zekry A. Non-alcoholic fatty liver disease: a review of epidemiology, risk factors, diagnosis and management. Intern Med J. 2020 Sep;50(9):1038-1047. doi: 10.1111/imj.14709. PMID: 31760676.