Vario trūkumas - simptomai

2025 m. spalio 31 d., penktadienis

Nors apie geležies, cinko ar vitamino D trūkumą girdime dažnai, daug rečiau susimąstome, kad mūsų organizmui gali trūkti ir kitų, mažiau pastebimų, bet ne mažiau svarbių mikroelementų. Vienas jų – varis. Šis mineralas atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: padeda formuotis kraujui, dalyvauja energijos gamyboje, saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, palaiko nervų sistemos veiklą ir stiprina imunitetą. Tačiau kai organizme ima trūkti šio mineralo, pasekmės gali būti liūdnos.

Vario trūkumas – gana retas, bet klastingas sutrikimas, kuris dažnai vystosi nepastebimai. Žmogus gali jausti bendrą nuovargį, silpnumą, pastebėti odos ar plaukų pokyčius, tačiau nesusieti šių simptomų su šio mikroelemento stygiumi. Būtent todėl svarbu žinoti, kaip pasireiškia vario trūkumas organizme, kokie jo požymiai ir kokių veiksmų imtis, kad atstatytume pusiausvyrą.

Vario reikšmė žmogaus organizmui

Varis yra vienas iš esminių mikroelementų, be kurio žmogaus organizmas negalėtų tinkamai funkcionuoti. Nors jo reikia ir nedideliais kiekiais, varis dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių procesų. Pirmiausia, varis yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nes padeda organizmui panaudoti geležį. Be pakankamo vario kiekio geležis pasisavinama prasčiau, o tai gali lemti mažakraujystės atsiradimą. Taip pat varis yra svarbus imuninės sistemos veiklai – jis dalyvauja fermentų, kovojančių su infekcijomis ir uždegimu, veikloje. Trūkstant vario, imunitetas gali nusilpti, ir žmogus tampa imlesnis infekcijoms.

Be to, varis padeda palaikyti nervų sistemos funkciją, nes dalyvauja mielino – apsauginio dangalo aplink nervus – formavime. Jis taip pat prisideda prie energijos apykaitos, antioksidacinės apsaugos ir jungiamojo audinio (kolageno, elastino) gamybos. Kai vario atsargos organizme išsenka, šie procesai sutrinka – būtent dėl to vario trūkumas organizme gali sukelti daugybę netikėtų simptomų, kurių priežastis nustatyti gali būti sudėtinga.

Vario trūkumas organizme: priežastys

Nors vario žmogaus organizmui reikia tik labai mažais kiekiais, jo stoka gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Štai dažniausios priežastys, kodėl gali sumažėti vario atsargos:

Netinkama mityba – vario daugiausia randama kepenėlėse, jūros gėrybėse, riešutuose, sėklose, grūdinėse kultūrose, kakavoje. Žmonės, kurie šių produktų beveik nevartoja, ilgainiui gali susidurti su vario stygiumi.

Per didelis cinko kiekis organizme – didelės cinko dozės slopina vario įsisavinimą žarnyne. Todėl vartojant cinko papildus ilgą laiką, rekomenduojama stebėti ir vario kiekį.

Virškinimo sistemos sutrikimai – tokios būklės kaip celiakija, Krono liga ar kiti žarnyno uždegimai gali sutrikdyti maistinių medžiagų, įskaitant varį, įsisavinimą.

Chirurginės intervencijos – po skrandžio mažinimo ar kitų virškinamojo trakto operacijų dažnai pasireiškia įvairių mikroelementų trūkumas, tarp jų ir vario.

Svarbu atsiminti, kad vario trūkumas kraujyje dažniausiai yra vėlyvas rodiklis – tai reiškia, kad pajutus simptomus vario atsargos organizme būna išsekusios jau kurį laiką, todėl labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius požymius.

Vario trūkumas – simptomai

Vario trūkumas kraujyje dažnai vystosi pamažu, todėl jo požymiai gali būti neryškūs ir lengvai supainiojami su kitų sutrikimų simptomais. Vis dėlto, kai šio mikroelemento atsargos išsenka, organizmas pradeda siųsti gana aiškius signalus. Štai pagrindiniai vario trūkumo simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Mažakraujystė (anemija) – varis būtinas geležies pasisavinimui ir hemoglobino sintezei, todėl jo stoka gali lemti raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą. Žmogus jaučia silpnumą, galvos svaigimą, greitą nuovargį.

Bendras nuovargis ir silpnumas – dėl sutrikusios energijos gamybos ląstelėse sumažėja fizinis pajėgumas, žmogus gali jaustis apatiškas, išsekęs.

Nervų sistemos sutrikimai – varis svarbus mielino sluoksniui, kuris saugo nervus. Jo trūkumas gali sukelti rankų ar kojų tirpimą, koordinacijos sutrikimus, eisenos pakitimus.

Odos ir plaukų pokyčiai – plaukai gali tapti plonesni, silpnesni, pradėti slinkti; oda – išsausėti, prarasti elastingumą.

Silpnesnis imunitetas – dažnesni peršalimai, užsitęsusios infekcijos, lėčiau gyjančios žaizdos.

Širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai – kai kuriais atvejais vario stoka gali paveikti širdies veiklą, sukelti ritmo sutrikimus.

Svarbu nepamiršti, kad šie vario trūkumo simptomai nėra specifiniai tik šiam sutrikimui, todėl būtina atlikti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju, jei jie pasireiškia.

Kaip nustatyti vario trūkumą kraujyje?

Kadangi vario trūkumo simptomai dažnai būna nespecifiniai ir primena kitų sutrikimų ar medžiagų trūkumo požymius, vien tik iš savijautos nustatyti šio mikroelemento stokos neįmanoma. Patikimiausias būdas įvertinti, ar organizmui trūksta vario, yra kraujo tyrimai. Laboratorijoje dažniausiai tiriami du pagrindiniai rodikliai:

Vario koncentracija kraujyje – nustatoma, ar vario kiekis kraujo serume yra pakankamas.

Ceruloplazmino kiekis – tai baltymas, pernešantis varį kraujyje. Jo sumažėjimas dažnai rodo ilgalaikį vario trūkumą kraujyje.

Papildomai gydytojas gali paskirti ir visavertį mikroelementų tyrimą, kad įvertintų ne tik vario, bet ir cinko, geležies ar kitų medžiagų pusiausvyrą. Tai svarbu todėl, kad mikroelementai veikia vienas kitą – pavyzdžiui, per didelis cinko kiekis gali slopinti vario įsisavinimą. Labai svarbu tyrimus vertinti kartu su gydytoju: tik specialistas gali pasakyti, ar nustatytas vario trūkumas kraujyje yra didelis, ar reikia papildomo gydymo bei mitybos ar gyvenimo būdo pokyčių.

Kaip papildyti vario atsargas?

Nustačius, kad yra vario trūkumas organizme, svarbu imtis priemonių atkurti šio mikroelemento pusiausvyrą. Tai galima padaryti dviem pagrindiniais būdais – koreguojant mitybą ir vartojant specialius maisto papildus.

Mitybos pokyčiai

Į kasdienį valgiaraštį verta įtraukti daugiau produktų, kuriuose gausu vario, tai gali būti: kepenėlės (ypač jautienos ar vištienos), jūros gėrybės (austrės, kalmarai, krabai), riešutai ir sėklos (migdolai, anakardžiai, saulėgrąžų sėklos), viso grūdo produktai, grikiai, avižos, kakava, juodasis šokoladas, ankštinės kultūros (pupelės, avinžirniai). Tokia mityba padeda palaipsniui atkurti vario balansą, tačiau jei vario trūkumas organizme yra ryškus, vien mitybos gali nepakakti. Tokiais atvejais naudingi maisto papildai.

Maisto papildai

Kai vario atsargos labai sumažėjusios, gydytojas ar vaistininkas gali rekomenduoti vartoti vario papildus. Puikus pasirinkimas gali būti Raw Powders Cinkas + Vitaminas C + Varis ar Bertil’s Kelasin Varis. O kadangi mikroelementai glaudžiai sąveikauja tarpusavyje, kartu galima apsvarstyti ir kitus organizmui svarbius papildus, tokius kaip:

- Geležies papildai

- Multivitaminai

- Cinko papildai

Vis dėlto prieš pradedant vartoti papildus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkta tinkama dozė ir išvengta per didelio vario kiekio, kuris taip pat gali būti kenksmingas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors vario trūkumas organizme dažniausiai vystosi lėtai ir iš pradžių gali atrodyti kaip smulkus negalavimas, svarbu nepamiršti, kad jis reikalauja medicininės priežiūros. Savarankiškas gydymasis, ypač didelėmis papildų dozėmis, gali būti pavojingas, nes per didelis vario kiekis organizme taip pat gali sukelti rimtų sveikatos problemų (kepenų pažeidimus, virškinimo sutrikimus, pykinimą). O į gydytoją būtina kreiptis, jei:

- jaučiate nuolatinį nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą,

- atsirado nervų sistemos simptomų – rankų ar kojų tirpimas, koordinacijos sutrikimai, eisenos pokyčiai,

- vargina dažnos infekcijos, nusilpęs imunitetas,

- atlikti tyrimai parodė vario trūkumą kraujyje,

- planuojate vartoti vario papildus ilgiau arba didesnėmis dozėmis.

Gydytojas įvertins jūsų būklę, paskirs reikiamus kraujo tyrimus ir padės sudaryti tinkamą gydymo ar mitybos planą. Tik tokiu būdu vario balansą organizme galėsite atkurti saugiai ir veiksmingai.

Šaltiniai:

Wazir SM, Ghobrial I. Copper deficiency, a new triad: anemia, leucopenia, and myeloneuropathy. J Community Hosp Intern Med Perspect. 2017 Sep 19;7(4):265-268. doi: 10.1080/20009666.2017.1351289. PMID: 29046759; PMCID: PMC5637704.

Collins JF. Copper. In: Ross AC, Caballero B, Cousins RJ, Tucker KL, Ziegler TR, eds. Modern Nutrition in Health and Disease. 11th ed. Baltimore, MD: Lippincott Williams & Wilkins; 2014:206-16.

Prohaska JR. Copper. In: Erdman JW, Macdonald IA, Zeisel SH, eds. Present Knowledge in Nutrition. 10th ed. Washington, DC: Wiley-Blackwell; 2012:540-53.

Institute of Medicine, Food and Nutrition Board. Dietary Reference Intakes for Vitamin A, Vitamin K, Arsenic, Boron, Chromium, Copper, Iodine, Iron, Manganese, Molybdenum, Nickel, Silicon, Vanadium, and Zinc. Washington, DC: National Academies Press; 2001.

Klevay LM. Copper. In: Coates PM, Betz JM, Blackman MR, et al., eds. Encyclopedia of Dietary Supplements. 2nd ed. London and New York: Informa Healthcare; 2010:604-11.