Apsinuodijimas grybais: Kaip išvengti grybavimo sezono keliamų pavojų

Prasidėjus grybų sezonui miškai Lietuvoje prisipildo grybautojų. Tačiau kartu su malonumu parsinešti pilną pintinę gėrybių į namus, atsiranda ir pavojus – apsinuodijimas grybais, apie kurį daugelis susimąsto tik tada, kai jau būna per vėlu. Kasmet gydytojai primena, kad net patyrę grybautojai gali suklysti, supainioti rūšis ar nepastebėti, jog grybas jau apgedęs. Svarbu suprasti, jog pavojingi grybai gali būti ne tik tie, kurie yra nuodingi, bet ir valgymui tinkami grybai, kurie buvo laikyti ar pagaminti netinkamai. 

Be to, apsinuodijimo grybais požymiai ne visada pasireiškia iš karto – kai kurie nuodingi grybai sukelia simptomus tik po 6-24 valandų. Taigi, šiame straipsnyje aptarsime, kodėl apsinuodijimas grybais yra toks pavojingas, kokie yra ankstyvieji ir vėlyvieji simptomai, kokių priemonių imtis iš karto ir kokias priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje. 

Kodėl apsinuodijimas grybais pavojingas?

Apsinuodijimas grybais – viena pavojingiausių apsinuodijimo formų, nes daugelio grybų toksinai tiesiogiai pažeidžia gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip kepenys, inkstai, nervų sistema. Kai kurie nuodai yra itin stiprūs – vos keli gramai nuodingo grybo gali būti mirtini net suaugusiam žmogui. Pavyzdžiui, žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) yra sukėlusi daugiausiai mirtinų apsinuodijimo atvejų visame pasaulyje, o jos nuodai – amatoksinai – gali negrįžtamai pažeisti kepenis suvartojus net ir nedidelį kiekį.

Dar pavojingesnis faktas tas, kad apsinuodijimo grybais požymiai ne visada pasireiškia iš karto. Kai kurių nuodingų grybų toksinai sukelia simptomus tik po 6-24 valandų, kai jau būna pažeisti vidaus organai ir gydymas tampa sudėtingesnis. O ankstyvą apsinuodijimo stadiją lengva supainioti su paprastu virškinimo sutrikimu, todėl žmonės dažnai delsia kreiptis į gydytoją.

Svarbu suprasti, kad pavojingi ne tik akivaizdžiai nuodingi grybai. Apsinuodyti galima ir tokiu atveju, jei grybai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, užkrėsti bakterijomis ar pelėsiais, arba jei buvo neteisingai paruošti. Tokiais atvejais į organizmą gali patekti pavojingi toksinai, sukeliantys ne mažiau rimtą žalą.

Apsinuodijimas grybais: požymiai

Laiku atpažinti apsinuodijimo grybais požymius – gyvybiškai svarbu. Simptomai priklauso nuo grybo rūšies, suvalgyto kiekio, žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir net nuo to, kiek laiko praėjo nuo valgymo momento.

Ankstyvieji požymiai (per pirmas 30 minučių – 6 valandas)

Dažniausiai juos sukelia mažiau pavojingi toksinai arba bakterinės kilmės apsinuodijimas valgomais grybais. Gali pasireikšti:

- Pykinimas ir vėmimas.

- Pilvo skausmai, spazmai.

- Viduriavimas.

- Galvos svaigimas.

- Bendras silpnumas.

Vėlyvieji požymiai (po 6-24 valandų)

Būtent toks vėlyvas simptomų pasireiškimas dažniausiai būdingas pavojingiausiems nuodingiems grybams, pavyzdžiui, žalsvajai musmirei:

- Haliucinacijos.

- Kliedesiai.

- Greitas širdies plakimas.

- Sąmonės aptemimas, sumišimas.

- Traukuliai.

- Sumišimas.

Pavojus vaikams ir senjorams

Vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys apsinuodijimą gali patirti sunkiau ir greičiau. Svarbu žinoti, kad net ir labai maža nuodingo grybo dalis gali sukelti stiprią reakciją, todėl ypač svarbu nedelsti.

Ką daryti pajutus simptomus?

- Nedelsiant kviesti greitąją pagalbą – laikas yra kritinis faktorius.

- Neišmesti grybų likučių – jie padės nustatyti rūšį.

- Kol atvyksta medikai, galima vartoti anglies preparatus, kurie suriša toksinus žarnyne.

Apsinuodijimas valgomais grybais – kaip tai įmanoma?

Daugelis grybautojų mano, kad pavojus kyla tik nuo nuodingų rūšių, tačiau praktika rodo, kad ir visų pažįstami valgomi grybai gali sukelti stiprų negalavimą. Apsinuodijimas valgomais grybais susijęs ne su pačiu grybo nuodingumu, o su jo netinkamu laikymu, paruošimu, užterštumu ar tiesiog netoleravimu.

Netinkamas laikymas. Grybai – greitai gendantis produktas, todėl juos reikia suvartoti kuo greičiau po surinkimo. Palikti šiltoje patalpoje ar maišelyje jie gali pradėti gesti vos per kelias valandas. Tokiu atveju grybuose gali daugintis bakterijos ir pelėsiai, gaminantys toksinus, kurie atsparūs terminio apdorojimo metu.

Netinkamas paruošimas. Kai kurios valgomų grybų rūšys turi natūralių junginių, galinčių sukelti virškinimo sutrikimus, jei jie nėra pakankamai ilgai virti ar apdoroti. 

Kryžminė tarša virtuvėje. Grybai gali būti užteršti kitais maisto produktais, ypač jei naudojamos tos pačios pjaustymo lentelės ar peiliai, kurie kontaktavo su žalia mėsa ar žuvimi. Tokia tarša sukelia bakterines infekcijas, pasireiškiančias ūmiu pykinimu, vėmimu ir viduriavimu.

Kaip sumažinti apsinuodijimo riziką?

- Grybus laikyti šaltai (šaldytuve) ir suvartoti tą pačią arba kitą dieną.

- Visada svarbu juos pakankamai ilgai apvirti, net jei grybai atrodo švieži.

- Virtuvėje naudoti atskiras priemones, tokias kaip pjaustymo lentelės ar peiliai, grybams ir kitiems produktams.

- Po valgymo atsiradus simptomams nedelsiant kreiptis į medikus ir turėti po ranka anglies preparatus, o atsistatymui – vartoti virškinimą gerinančius produktus, tokius kaip probiotikai ar fermentai.

Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais

Apsinuodijimas grybais – situacija, kai kiekviena minutė yra svarbi. Net jei simptomai atrodo lengvi, jie gali progresuoti per kelias valandas, todėl veikti reikia nedelsiant.

Skubi medicininė pagalba

Skambinkite 112 ir iškvieskite greitąją pagalbą, nurodydami laiką, kada buvo suvalgyti grybai, ir simptomų pradžią. Išsaugokite grybus arba jų likučius (net jei jie jau apvirti) – tai padės gydytojams nustatyti rūšį ir parinkti tinkamą gydymą. Neprovokuokite vėmimo be gydytojo nurodymo, ypač vaikams ar sąmonės netekusiems asmenims.

Veiksmai iki medikų atvykimo

Duokite gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Jei nėra kontraindikacijų, galima vartoti anglies preparatus – jie suriša dalį toksinų žarnyne ir sumažina jų patekimą į kraują.

O po ūmios fazės, atsigavimo metu, pravartu vartoti virškinimą gerinančius produktus, pavyzdžiui, probiotikus (Linex), elektrolitų tirpalus (Rehydron) bei fermentų preparatus (Mezym) virškinimui palaikyti. Be to, negalima manyti, kad simptomai praeis savaime – kai kurių grybų toksinai veikia lėtai, tačiau negrįžtamai. Taip pat negalima vartoti alkoholio – jis padidina toksinų pasisavinimą. Ir be abejo, nevartokite jokių liaudiškų priemonių vietoje to, kad kreiptis medicininės pagalbos – tai gali kainuoti gyvybę.

Kaip išvengti apsinuodijimo grybais?

Saugus grybavimas prasideda dar prieš įžengiant į mišką – nuo žinių ir pasiruošimo. Laikantis kelių paprastų taisyklių galima gerokai sumažinti apsinuodijimo riziką.

Rinkite tik gerai pažįstamus grybus. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl rūšies, tokio grybo neimkite. Venkite labai jaunų grybų – jų kepurėlės dar neatsivėrusios, todėl sunkiau atpažinti. Nerinkite per senų, pažeistų ar sukirmijusių grybų – juose gali būti bakterijų ar toksinų.

Laikykite grybus tinkamai. Surinktus grybus laikykite pintinėje, o ne plastikiniame maišelyje – taip jie mažiau kaista ir genda. Parsineštus grybus kuo greičiau nuvalykite ir apdorokite – šviežius grybus rekomenduojama suvalgyti tą pačią dieną. Laikykite šaldytuve, jei ruošti planuojate vėliau, bet ne ilgiau nei 24 valandas. Kitu atveju, grybus geriausia apvirti ir užšaldyti arba išdžiovinti.

Paruoškite juos saugiai. Kruopščiai nuplaukite, pašalinkite pažeistas vietas. Termiškai apdorokite – virkite bent 15-20 minučių, kai kurias rūšis net ir ilgiau. Nupilkite pirmą nuovirą – jame gali būti tirpių junginių, galinčių dirginti virškinimo sistemą.

Venkite kryžminės taršos. Naudokite atskiras pjaustymo lenteles grybams, mėsai ir daržovėms. Peilius ir įrankius kruopščiai nuplaukite prieš ruošiant kitus produktus.

Turėkite namų vaistinėlėje pagrindines priemones. Ypatingai naudingi anglies preparatai. O taip pat virškinimą gerinantys produktai – probiotikai, fermentai ar elektrolitai.

Šaltiniai:

• Wennig R, Eyer F, Schaper A, Zilker T, Andresen-Streichert H. Mushroom Poisoning. Dtsch Arztebl Int. 2020 Oct 16;117(42):701-708. doi: 10.3238/arztebl.2020.0701. PMID: 33559585; PMCID: PMC7868946.

• Hall AH, Spoerke DG, Rumack BH. Mushroom poisoning: identification, diagnosis, and treatment. Pediatr Rev. 1987 Apr;8(10):291-8. doi: 10.1542/pir.8-10-291. PMID: 3332331.

• McPartland JM, Vilgalys RJ, Cubeta MA. Mushroom poisoning. Am Fam Physician. 1997 Apr;55(5):1797-800, 1805-9, 1811-2. PMID: 9105206.

• Morland J. Medikamentell terapi i praksis [Treatment of mushroom poisoning]. Tidsskr Nor Laegeforen. 1973 Nov 30;93(33):2421-3. Norwegian. PMID: 4590880.