-12% papildoma nuolaida Jūsų pirkinių krepšeliui. Rinktis>> čia

COVID simptomai 2025 metais: kuo jie skiriasi nuo ankstesnių bangų?

2025 m. gruodžio 19 d., penktadienis

Nors pandemijos laikai jau praeityje, 2025 metais COVID-19 virusas vis dar išlieka tarp mūsų. Dabar COVID laikomas sezonine kvėpavimo takų infekcija, panašia į gripą ar peršalimą. Tačiau virusas toliau mutuoja – naujausia XFG, kitaip „Stratus“ atmaina, toliau plinta daugelyje pasaulio Europos šalių. Be to, vis dažniau kalbama apie tai, kad COVID simptomai 2025 metais gali būti kiek kitokie nei ankstesnių bangų metu. Kaip juos atpažinti, kuo jie primena įprastą peršalimą ir kaip padėti organizmui greičiau pasveikti – aptarkime išsamiau.

Nauja „Stratus“ atmaina – kas žinoma 2025 metais?

Viena naujausių COVID-19 atmainų – XFG, dar vadinama „Stratus“ – šiuo metu sparčiai plinta JAV ir daugelyje Europos šalių, o taip pat stebima pavieniais atvejais ir kitose pasaulio dalyse. Šis variantas pasižymi didesniu užkrečiamumu, tačiau dažniausiai sukelia lengvesnę ligos eigą, palyginti su ankstesnėmis COVID-19 bangomis. Mokslininkai pastebi, kad „Stratus“ turi tam tikrų mutacijų, kurios leidžia virusui lengviau prisitaikyti prie žmogaus imuninės sistemos, tačiau nesukelia itin agresyvios infekcijos. Dėl to ligos eiga dažnai būna švelni – daugelis pacientų serga kaip įprastu peršalimu, o hospitalizacijos atvejai itin reti. Simptomai iš esmės panašūs į ankstesnius: gerklės skausmas, užkimimas, lengvas kosulys, sloga, nuovargis. Kai kurie žmonės pastebi, kad pirmieji požymiai dažnai pasireiškia kaip paprastas gerklės perštėjimas ar užkimimas, kuris vėliau išsivysto į silpną viršutinių kvėpavimo takų infekciją.

Svarbu pabrėžti, kad COVID simptomai ir jų intensyvumas priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos būklės. Stipresnį imunitetą turintys asmenys dažniausiai perserga lengviau, o nusilpęs organizmas gali reaguoti stipresniais simptomais – aukštesne temperatūra, ilgiau išliekančiu kosuliu ar net virškinimo sutrikimais. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama profilaktikai ir imuniteto stiprinimui. Tinkamas poilsis, subalansuota mityba, vitaminų vartojimas ir papildai padeda palaikyti organizmo apsaugines funkcijas. Ir nors „Stratus“ atmaina šiuo metu nėra laikoma pavojinga, jos plitimo greitis rodo, kad virusas vis dar mutuoja. Todėl svarbu stebėti sveikatos būklę, testuotis pajutus pirmuosius simptomus ir imtis prevencinių veiksmų, kad infekcija neplistų.

Pagrindiniai COVID simptomai 2025 metais

Dabartinė „Stratus“ atmaina išlaiko tipiškus simptomus, būdingus viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Dauguma užsikrėtusiųjų patiria lengvą arba vidutinio stiprumo simptomus, primenančius įprastą peršalimą. Dažniausiai pasireiškia:

  • sloga,
  • gerklės skausmas,
  • galvos ir raumenų skausmai,
  • bendras nuovargis,
  • kartais pykinimas ar viduriavimas.

Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia gerklės sausumas ar dirginimas, užkimimas, nestiprus kosulys ar čiaudulys. Rečiau pasitaiko miego sutrikimai, nerimas, skonio ir uoslės praradimas bei dusulys esant aukštam karščiavimui. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui – pirmiausia juntamas nosies niežėjimas ar kutenimas, po to gerklės perštėjimas, o vėliau atsiranda nuovargis ir galvos skausmas. 

Liga paprastai trunka 5-7 dienas, tačiau kai kuriems žmonėms silpnumas ar kosulys gali tęstis ilgiau. Kadangi simptomai apsunkina kasdienybę ir mažina darbingumą, svarbu pasirūpinti jų palengvinimu. Pavyzdžiui, gerklės skausmui ir užkimimui tinka preparatai gerklei, o nosies užgulimui – nosies purškalai, lašai ir kt. Be to, būtina gerti pakankamai skysčių, ilsėtis ir vengti per didelio fizinio krūvio, kol organizmas kovoja su virusu. Stiprinti imuninę sistemą šiuo metu ypač svarbu – tai padeda lengviau įveikti infekciją ir išvengti komplikacijų.

Koronaviruso simptomai – vis labiau panašūs į peršalimą

Šiuo metu dažniausiai aptariami koronaviruso simptomai vis labiau primena įprastą peršalimą. Daugeliu atvejų liga prasideda lengvu gerklės dirginimu, užkimimu ar kosuliu, o vėliau prisideda čiaudulys, nosies užgulimas ir bendras silpnumas. Kai kuriems žmonėms atsiranda nedidelis karščiavimas (apie 37-37,5 °C). Ir nors simptomai iš pirmo žvilgsnio atrodo nestiprūs, jie gali būti varginantys – ypač bendras nuovargis, jėgų stoka ir užsitęsęs sausas kosulys. Daugeliui liga trunka vos kelias dienas, tačiau kai kurie žmonės dar savaitę ar dvi jaučia išlikusį silpnumą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir esant lengvai formai, virusas išlieka užkrečiamas, todėl rekomenduojama ilsėtis, vengti kontakto su kitais ir stebėti savo savijautą. Siekiant sumažinti simptomų sukeliamą diskomfortą, verta rinktis natūralias ir veiksmingas priemones peršalimo simptomams lengvinti. Jos gali palengvinti kvėpavimą per nosį, sumažinti gerklės skausmą ir pagreitinti patį sveikimo procesą.

COVID-19 ir imuniteto reikšmė

Nors dauguma susirgimų šiuo metu yra lengvos formos, COVID-19 vis dar gali būti pavojingas žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi – vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ar lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Organizmo atsparumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip sunkiai žmogus perserga infekcija. Stipri imuninė sistema padeda greičiau susidoroti su virusu ir sumažina komplikacijų riziką. Todėl svarbu išlaikyti stiprų imunitetą visus metus. Imunitetą galima stiprinti įvairiomis priemonėmis: tinkama mityba, kokybišku miegu, fiziniu aktyvumu bei natūraliais papildais, pavyzdžiui:

  • Vitaminas C padeda palaikyti normalų imuninės sistemos funkcionavimą, mažina oksidacinį stresą ir prisideda prie energijos gamybos.
  • Vitaminas D svarbus ne tik kaulams, bet ir imuninei apsaugai.
  • Žuvų taukai aprūpina organizmą omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina uždegiminius procesus ir teigiamai veikia širdies bei nervų sistemą.

Stiprinant imunitetą ne tik lengviau išvengti infekcijų, bet ir greičiau atsistatyti po persirgimo COVID-19 ar kitomis virusinėmis ligomis.

COVID simptomai 2024 vs 2025 – ar jaučiasi skirtumas?

Lyginant COVID simptomus 2024 ir 2025 metais, akivaizdu, kad liga tapo švelnesnė. Daugeliu atvejų simptomai labiau panašūs į peršalimą, o ligos trukmė sumažėjusi. Skonio ir uoslės praradimas, būdingas ankstesnėms atmainoms, pasitaiko itin retai. Tuo tarpu virškinimo sutrikimai – pykinimas ar viduriavimas – pasitaiko šiek tiek dažniau. Tai siejama su žarnyno mikrofloros pusiausvyros pokyčiais, todėl tiek sergant, tiek po persirgimo naudinga vartoti probiotikus, padedančius atkurti natūralią žarnyno mikroflorą.

COVID Lietuvoje – kokia situacija 2025 metais?

Kalbant apie COVID Lietuvoje, situacija 2025 metais išlieka stabili, o pavojus – ženkliai mažesnis nei ankstesniais metais. Dėl susiformavusio visuomenės imuniteto, dauguma užsikrėtimo atvejų šiandien yra lengvi arba besimptomiai. Vis dėlto, periodiškai fiksuojami pavieniai naujų atvejų pliūpsniai, ypač šaltuoju metų laiku, kai susilpnėja žmonių imuninė sistema ir padidėja kvėpavimo takų infekcijų paplitimas. Šie atvejai dažniausiai siejami su nauja viruso atmaina, kuri plinta greitai, bet nesukelia sunkių komplikacijų.

Tačiau sveikatos specialistai pabrėžia, kad net ir esant lengvai ligos formai svarbu neignoruoti simptomų. Užsikrėtęs asmuo, nors ir jaučiasi gerai, vis tiek gali platinti virusą. Todėl, pajutus gerklės perštėjimą, slogą ar karščiavimą, rekomenduojama likti namuose ir atlikti COVID testą. Šiuolaikiniai testai leidžia greitai ir patikimai sužinoti rezultatą namų sąlygomis – tai paprastas būdas įsitikinti, ar susidūrėte su infekcija, ir užkirsti kelią tolimesniam viruso plitimui. Apskritai, COVID Lietuvoje 2025 metais tapo viena iš sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, tačiau reikia nepamiršti, kad atsakingas požiūris, testavimas ir imuniteto stiprinimas tebėra svarbiausios prevencinės priemonės.

Kaip atskirti COVID nuo peršalimo ar gripo?

Pagrindinis skirtumas tarp COVID ir įprasto peršalimo yra simptomų trukmė, intensyvumas bei bendras nuovargis. Peršalimas dažniausiai prasideda greitai ir praeina per 2-3 dienas, tuo tarpu COVID infekcija dažniausiai vystosi palaipsniui, o simptomai gali tęstis ilgiau – net iki savaitės ar daugiau. Dar vienas požymis, padedantis atskirti šias infekcijas, yra stiprus jėgų trūkumas ir užsitęsęs nuovargis, kurie būdingi COVID infekcijos atveju. 

Sergant gripu dažniau pasireiškia aukštesnė temperatūra, šaltkrėtis ir kūno skausmai, o peršalimo metu simptomai dažniausiai apsiriboja nosies užgulimu ir lengvu kosuliu. Nors šių ligų simptomai gali būti panašūs, COVID infekcija pasižymi ilgesne eiga ir labiau išreikštu bendru silpnumu. Todėl, jei simptomai užsitęsia, stiprėja ar pasireiškia karščiavimas, rekomenduojama atlikti COVID ir gripo testą ir, esant reikalui, pasitarti su gydytoju. Kol laukiate rezultatų ar vizito pas gydytoją, nemalonius simptomus galima sušvelninti priemonėmis peršalimo simptomams lengvinti – jos padeda sumažinti nosies užgulimą, gerklės dirginimą ir pagerina bendrą savijautą. O svarbiausia – klausytis savo kūno signalų: jei simptomai užsitęsia, atsiranda dusulys, stiprus nuovargis ar krūtinės spaudimas, reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus.

Kaip padėti organizmui pasveikti greičiau?

Norint greičiau atsistatyti po ligos, svarbiausia suteikti organizmui galimybę atsigauti. Poilsis, pakankamas skysčių kiekis ir visavertė, subalansuota mityba yra tai, ko reikia, kad pasveikti greičiau. Tinkama mityba turėtų būti turtinga daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir baltymais. Šie maisto produktai aprūpina organizmą antioksidantais, vitaminais ir mineralais, kurie padeda kovoti su uždegiminiais procesais ir palaiko energijos lygį. Papildomai galima vartoti vitaminą C, kuris stiprina imuninę sistemą, padeda organizmui greičiau įveikti infekciją ir mažina nuovargį. Vitaminą D, kuris svarbus imuninei apsaugai, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulės mažiau. Probiotikus, kurie padeda atkurti žarnyno mikroflorą ar žuvų taukus, kurie aprūpina organizmą omega-3 riebalų rūgštimis.

Be to, labai svarbu pakankamai miegoti – bent 7-8 valandos miego per naktį leidžia imuninei sistemai regeneruotis. O tinkama higiena ir rankų plovimas sumažina naujų infekcijų riziką. Toks visapusiškas palaikymas padeda organizmui greičiau kovoti su virusu, atstatyti energijos balansą ir susigrąžinti gerą savijautą.

Kaip apsisaugoti nuo COVID-19?

Norint sumažinti užsikrėtimo COVID-19 riziką, rekomenduojama laikytis šių pagrindinių priemonių:

Laikykitės higienos. Reguliariai plaukite rankas šiltu vandeniu ir muilu mažiausiai 20 sekundžių. Jei nėra galimybės plauti rankų – naudokite rankų dezinfekantą. O taip pat nelieskite veido (akių, nosies, burnos) nešvariomis rankomis.

Venkite artimo kontakto. Laikykitės saugaus atstumo nuo kitų žmonių (ypač jei jie kosėja ar čiaudi). Esant infekcijos protrūkiams reikėtų vengti susibūrimų ir perpildytų vietų.

Dėvėkite kaukę, kai reikia. Viešose uždarose patalpose arba kai neįmanoma išlaikyti atstumo, dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių.

Izoliuokitės, jei jaučiatės blogai. Jei pasireiškia karščiavimas, kosulys, dusulys, nuovargis ar skonio/kvapo praradimas, likite namuose ir kreipkitės į gydytoją. Venkite kontakto su vyresnio amžiaus ar lėtinėmis ligomis sergančiais žmonėmis.

Skiepijimasis. Pasiskiepykite ir, jei rekomenduojama, pasidarykite stiprinamąją dozę. Skiepai padeda apsisaugoti nuo sunkios ligos eigos ir komplikacijų.

Vėdinkite patalpas. Dažnai vėdinkite namus, biurus ir viešas patalpas. Galima naudoti oro valytuvus su HEPA filtrais.

Stiprinkite imunitetą. Miegokite pakankamai, sveikai maitinkitės, gerkite pakankamai vandens, būkite fiziškai aktyvūs. Papildomai galite vartoti priemones imunitetui stiprinti.

Šaltiniai:

  • Ocampo FF, Holroyd KB. Updates on the neurological manifestations of SARS-CoV-2 infection. Curr Opin Infect Dis. 2025 Jun 1;38(3):234-241. doi: 10.1097/QCO.0000000000001110. Epub 2025 Apr 1. PMID: 40167111.
  • Guarienti FA, Xavier FAC, Ferraz MD, Bartelle MB, Pasa R, Angonese A, Zanirati GG, Marinowic DR, Machado DC. Identifying COVID-19 variant through symptoms profile: Would it be possible? A rapid review. BMC Infect Dis. 2024 Nov 14;24(1):1306. doi: 10.1186/s12879-024-10094-9. PMID: 39543481; PMCID: PMC11566187.
  • Guo C, Yu Y, Liu J, Jian F, Yang S, Song W, Yu L, Shao F, Cao Y. Antigenic and virological characteristics of SARS-CoV-2 variants BA.3.2, XFG, and NB.1.8.1. Lancet Infect Dis. 2025 Jul;25(7):e374-e377. doi: 10.1016/S1473-3099(25)00308-1. Epub 2025 Jun 5. PMID: 40484018.
  • Whitaker M, Elliott J, Bodinier B, Barclay W, Ward H, Cooke G, Donnelly CA, Chadeau-Hyam M, Elliott P. Variant-specific symptoms of COVID-19 in a study of 1,542,510 adults in England. Nat Commun. 2022 Nov 11;13(1):6856. doi: 10.1038/s41467-022-34244-2. PMID: 36369151; PMCID: PMC9651890.
  • Lv Q, Liu M, Qi F, Liu M, Li F, Deng R, Liang X, Xu Y, Song Z, Yan Y, Li S, Mou G, Bao L. Comparison of the pathogenicity of multiple SARS-CoV-2 variants in mouse models. Animal Model Exp Med. 2025 Jul;8(7):1302-1312. doi: 10.1002/ame2.70029. Epub 2025 May 20. PMID: 40394859; PMCID: PMC12431588.
  • Majumder J, Minko T. Recent Developments on Therapeutic and Diagnostic Approaches for COVID-19. AAPS J. 2021 Jan 5;23(1):14. doi: 10.1208/s12248-020-00532-2. PMID: 33400058; PMCID: PMC7784226.
  • Umakanthan S, Sahu P, Ranade AV, Bukelo MM, Rao JS, Abrahao-Machado LF, Dahal S, Kumar H, Kv D. Origin, transmission, diagnosis and management of coronavirus disease 2019 (COVID-19). Postgrad Med J. 2020 Dec;96(1142):753-758. doi: 10.1136/postgradmedj-2020-138234. Epub 2020 Jun 20. PMID: 32563999; PMCID: PMC10016932.
  • Sreepadmanabh M, Sahu AK, Chande A. COVID-19: Advances in diagnostic tools, treatment strategies, and vaccine development. J Biosci. 2020;45(1):148. doi: 10.1007/s12038-020-00114-6. PMID: 33410425; PMCID: PMC7683586.
Siūlomi produktai