Nuo ko kyla cukrus kraujyje? Kada jis kritinis?

Cukraus kiekis kraujyje – vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, atspindinčių, kaip organizmas apdoroja angliavandenius ir valdo energijos apykaitą. Nors apie tai dažniausiai kalbama sergant diabetu, cukraus kiekis kraujyje svarbus kiekvienam – tiek vaikui, tiek suaugusiam. Net ir trumpalaikiai cukraus kiekio svyravimai gali paveikti savijautą, koncentraciją, energiją ar net emocinį stabilumą. Taigi, nuo ko jis kyla, kas yra kritinis cukraus kiekis kraujyje, kokie simptomai signalizuoja apie pavojų ir kaip galima palaikyti gliukozės pusiausvyrą?

Nuo ko kyla cukrus kraujyje?

Cukraus kiekio padidėjimą kraujyje lemia ne tik saldumynų valgymas. Iš tikrųjų, tai sudėtingas procesas, susijęs su mityba, hormonais, gyvenimo būdu ir net psichologine būsena. O žinodami, nuo ko kyla cukrus kraujyje, galėsite ne tik lengviau kontroliuoti svorį, bet ir užkirsti kelią rimtoms sveikatos problemoms, tokioms kaip II tipo diabetas ar širdies ligos.

Greitieji angliavandeniai ir perdirbtas maistas

Greitieji angliavandeniai ir perdirbtas maistas – tikras iššūkis mūsų organizmui, kai kalbame apie gliukozės šuolius kraujyje. Nors saldumynai, balta duona ar pyragai gali atrodyti kaip nekaltas užkandis ar greitas energijos šaltinis, jų poveikis organizmui – greitas, bet trumpalaikis. Šie produktai labai greitai suskaidomi į gliukozę, todėl cukraus kiekis kraujyje smarkiai pakyla, o po kurio laiko – taip pat staigiai krinta. Tai sukelia energijos bangavimą, alkį ir norą vėl ką nors užkąsti. Ypač pavojingi saldinti gėrimai ar greitas maistas – jie ne tik beveik neturi vertingų maistinių medžiagų, bet ir trikdo insulino veiklą. 

Miego trūkumas

Neišsimiegojus, organizmas gali tapti atsparesnis insulinui, todėl ta pati angliavandenių porcija gali sukelti aukštesnį gliukozės kiekį. O lėtinis miego trūkumas didina nutukimo ir diabeto riziką.

Stresas

Esant stresui, organizmas išskiria hormonus kortizolį ir adrenaliną, kurie skatina kepenis išleisti daugiau gliukozės į kraują – taip organizmas bando pasiruošti “kovai”. Todėl net be maisto cukrus kraujyje gali pakilti. 

Fizinio aktyvumo stoka

Fizinis aktyvumas padeda raumenims naudoti gliukozę kaip energiją. Judant mažai, gliukozė lieka kraujyje, todėl ilgainiui cukraus kiekis gali padidėti net ir laikantis subalansuotos mitybos.

Hormoniniai pokyčiai

Moterys gali pastebėti cukraus svyravimus menstruacijų metu, nėštumo laikotarpiu ar menopauzės pradžioje. Taip pat skydliaukės ar antinksčių veiklos sutrikimai gali lemti didesnius gliukozės šuolius.

Ligos ir uždegimai

Bet kokia ūmi infekcija (gripas, COVID-19, šlapimo takų infekcija) gali pakelti cukraus kiekį kraujyje, nes organizmas aktyvuoja imuninę sistemą ir didina energijos poreikį. Ši reakcija būdinga net ir sveikiems žmonėms, o diabetikams – ypač pavojinga.

Vaistai

Kai kurie vaistai, ypač kortikosteroidai, diuretikai ar kai kurie antipsichoziniai vaistai, gali padidinti gliukozės lygį.

Kaip palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje?

Gliukozės svyravimai ne tik blogina kasdienę savijautą – ilgainiui jie gali sukelti ir rimtesnių problemų: nuo nuolatinio nuovargio iki širdies ligų ar nervų sistemos pažeidimų. Laimei, yra veiksmingų būdų, kaip palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje.

Subalansuota mityba

Subalansuota mityba labai svarbi siekiant išlaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir gerą savijautą kasdien. Viskas prasideda nuo tinkamų pasirinkimų: vietoj greitai pasisavinamų angliavandenių, tokių kaip saldumynai, balta duona ar saldinti gėrimai, verta rinktis sudėtinius – pilno grūdo produktus, avižas, lęšius, rudus ryžius. Taip pat labai svarbu, kad kiekvienas valgis būtų suderintas – jame turėtų būti ne tik angliavandenių, bet ir baltymų, sveikųjų riebalų bei skaidulų. Tokia kombinacija padeda lėtinti gliukozės pasisavinimą ir išvengti staigių jos šuolių kraujyje. Negana to, net ilgos pertraukos tarp valgymų gali išbalansuoti cukraus lygį, todėl verta valgyti reguliariai ir sąmoningai – lėtai, be skubėjimo. Tokia mityba ne tik gerina energijos lygį, bet ir padeda palaikyti sveiką kūno svorį.

Reguliarus fizinis aktyvumas

Judant, raumenys naudoja gliukozę kaip energijos šaltinį, todėl mažėja jos perteklius kraujyje ir didėja insulino jautrumas. Net ir nedidelis kasdienis aktyvumas – pavyzdžiui, 20–30 minučių ėjimo – gali pagerinti gliukozės kontrolę. Dar efektyvesni yra raumenų stiprinimo pratimai, kurie ne tik padeda palaikyti raumenų masę, bet ir prisideda prie ilgesnio insulino veikimo efektyvumo. Ypač naudinga trumpai pajudėti po valgio – vos 10–15 minučių pasivaikščiojimas ar lengvi tempimo pratimai gali padėti išvengti staigių cukraus šuolių.

Kokybiškas miegas ir streso valdymas

Kokybiškas miegas ir efektyvus streso valdymas yra ne mažiau svarbūs nei mityba ar fizinis aktyvumas. Miego trūkumas trikdo insulino veiklą, didina gliukozės kiekį kraujyje ir skatina hormoninius svyravimus, kurie gali sukelti stipresnį alkį, potraukį saldumynams ar net nuotaikų kaitą. Todėl rekomenduojama kasnakt miegoti 7–9 valandas – tai padeda organizmui atsistatyti ir palaikyti hormonų pusiausvyrą. Taip pat labai svarbu išmokti valdyti stresą, kuris tiesiogiai veikia cukraus apykaitą. Kvėpavimo pratimai, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje ar tiesiog kelios minutės visiškoje ramybėje gali padėti sumažinti kortizolio – streso hormono – kiekį, kuris kitaip gali skatinti gliukozės šuolius.

Maisto papildai

Maisto papildai gali būti naudinga pagalba siekiant palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje, ypač tais atvejais, kai mityboje trūksta tam tikrų medžiagų. Tarp dažniausiai minimų – chromas, padedantis reguliuoti gliukozės apykaitą ir mažinti potraukį saldumynams. 

Kritinis cukraus kiekis kraujyje: ką svarbu žinoti?

Tai būsena, kai gliukozės lygis kraujyje pakyla arba nukrenta iki pavojingų ribų ir gali kelti rimtą grėsmę sveikatai ar net gyvybei. Per aukštas cukrus (hiperglikemija) dažniausiai pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, nuovargiu, neryškiu matymu, o negydomas gali sukelti ketoacidozę ar pažeisti organus. Tuo tarpu per žemas cukrus (hipoglikemija) – taip pat labai pavojingas, nes sukelia drebulį, prakaitavimą, sumišimą, silpnumą, o kritiniu atveju – sąmonės netekimą ar komą. Kritiniu laikomas gliukozės kiekis, kai jis viršija 13–15 mmol/l arba krenta žemiau 3 mmol/l(hipoglikemija), tačiau tikslūs rodikliai gali skirtis priklausomai nuo individualios būklės. 

Vitaminai diabetikams: kokie svarbiausi ir kodėl jie reikalingi?

Sergant cukriniu diabetu ar turint polinkį į padidėjusį cukraus kiekį, organizmui gali prireikti daugiau tam tikrų vitaminų bei mikroelementų. Ilgalaikis cukraus kiekio padidėjimas kraujyje gali trikdyti medžiagų apykaitą, silpninti kraujagysles, nervus ir net sutrikdyti ląstelių gebėjimą pasisavinti maistines medžiagas. Dėl šios priežasties kai kurie vitaminai diabetikams yra ypač svarbūs – tiek siekiant palaikyti bendrą sveikatą, tiek siekiant išvengti galimų komplikacijų.

B grupės vitaminai, ypač B1, B6 ir B12, yra gyvybiškai svarbūs nervų sistemai. Sergantieji diabetu dažnai patiria tokius simptomus, kaip: tirpimas, dilgčiojimas, rankų ar kojų skausmas. O šie vitaminai gali padėti apsaugoti nervus nuo pažeidimų. Be to, B12 dažnai trūksta žmonėms, vartojantiems metforminą – vieną iš pagrindinių vaistų II tipo diabeto gydymui.

Vitaminas D yra svarbus imuninės sistemos palaikymui ir gliukozės metabolizmui. O šio vitamino trūkumas gali būti susijęs su didesne diabeto rizika bei prastesniu glikemijos valdymu. Kadangi šaltuoju metų laiku daugeliui žmonių trūksta saulės, papildomas vitamino D vartojimas gali būti itin naudingas.

Vitaminas C – stiprus antioksidantas, kuris padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir uždegiminiais procesais. Diabetikų organizme dažnai būna padidėjęs oksidacinis stresas, todėl pakankamas vitamino C kiekis gali padėti apsaugoti ląsteles, kraujagysles bei pagerinti žaizdų gijimą.

Vitaminas E taip pat veikia kaip antioksidantas ir gali padėti apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų, ypač esant padidėjusiam cholesterolio ir cukraus kiekiui.

Chromas – tai mikroelementas, kuris padeda insulino veiklai ir gliukozės įsisavinimui. Jis gali padėti sumažinti cukraus svyravimus ir potraukį saldumynams, todėl dažnai įtraukiamas į diabetikams skirtų papildų sudėtį.

Magnis – būtinas normaliam raumenų ir nervų veikimui bei insulino jautrumui. Diabetikai neretai susiduria su magnio trūkumu, kuris gali dar labiau pabloginti gliukozės kontrolę. Magnis taip pat prisideda prie širdies veiklos palaikymo.

Vartojant papildus, svarbu pasirinkti specialiai diabetikams pritaikytus preparatus, kuriuose nėra pridėtinio cukraus, o veikliosios medžiagos subalansuotos taip, kad nepakenktų gydymo eigai. Taip pat visuomet verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku – ypač jei jau vartojami vaistai, kad būtų išvengta nereikalingų sąveikų.

Šaltiniai:

• Marks V. Blood sugar levels. Br J Hosp Med. 1981 Jan;25(1):76-8. PMID: 7470722.

• Alhatemi G, Aldiwani H, Alhatemi R, Hussein M, Mahdai S, Seyoum B. Glycemic control in the critically ill: Less is more. Cleve Clin J Med. 2022 Apr 1;89(4):191-199. doi: 10.3949/ccjm.89a.20171. PMID: 35365557.

• Kwon S, Hermayer KL, Hermayer K. Glucocorticoid-induced hyperglycemia. Am J Med Sci. 2013 Apr;345(4):274-277. doi: 10.1097/MAJ.0b013e31828a6a01. PMID: 23531958.

• An Y. [Stress hyperglycemia and nutritional therapy]. Zhonghua Wei Zhong Bing Ji Jiu Yi Xue. 2023 Nov;35(11):1147-1149. Chinese. doi: 10.3760/cma.j.cn121430-20230829-00709. PMID: 37987123.