Galvos kraujagysles plečiantys vaistai

2025 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

Tinkamas smegenų funkcionavimas tiesiogiai priklauso nuo kokybiškos kraujotakos. Net trumpalaikis smegenų kraujo tiekimo sutrikimas gali sukelti nemalonius simptomus – nuo galvos skausmo ar svaigimo iki sutrikusios atminties ir koncentracijos. Būtent todėl, esant kraujotakos nepakankamumui ar kraujagyslių spazmams, dažnai skiriami galvos kraujagysles plečiantys vaistai.

Šie vaistai padeda pagerinti smegenų aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis, nes praplečia susiaurėjusias kraujagysles, mažina spazmus ir gerina bendrą kraujotaką galvos srityje. Taigi, kaip šie vaistai veikia, kada jie reikalingi, kokios yra jų rūšys, kokiais atvejais būtina konsultacija su gydytoju ir ką svarbu žinoti, kad jų vartojimas būtų saugus bei veiksmingas?

Kaip veikia galvos kraujagysles plečiantys vaistai?

Smegenų veiklai palaikyti būtina nuolatinė ir stabili kraujotaka. Net nedidelis kraujotakos sutrikimas į smegenis gali sukelti deguonies trūkumą, dėl kurio atsiranda galvos skausmas, svaigimas ar net sąmonės praradimas. Galvos kraujagysles plečiantys vaistai skirti būtent tam, kad pagerintų kraujo tekėjimą galvos srityje ir užtikrintų efektyvų smegenų aprūpinimą.

Šie vaistai veikia kraujagyslių sieneles – dažniausiai atpalaiduodami lygiuosius raumenis, esančius aplink arterijas ir arterioles. Dėl to kraujagyslių spindis išsiplečia, o kraujas gali lengviau pratekėti į smegenų audinius. Kai pagerėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies, kuris būtinas neuronų veiklai, taip pat gauna gliukozės ir kitų maistinių medžiagų.

Vaistų poveikio greitis priklauso nuo vaisto tipo (tabletės, lašai, injekcijos), veikliosios medžiagos poveikio mechanizmo, o taip pat ir kraujo spaudimo bei bendros sveikatos būklės. Kai kurie vaistai veikia greitai (per 30–60 min.), o kiti – palaipsniui, tik ilgalaikio vartojimo metu. Tačiau svarbu žinoti, kad nors šie vaistai gali suteikti palengvėjimą, netinkamas jų vartojimas gali sukelti nepageidaujamą kraujospūdžio kritimą, mieguistumą, galvos svaigimą. Todėl savarankiškas gydymasis nerekomenduojamas – ypač jei jau vartojami kiti vaistai širdies, kraujospūdžio ar nervų sistemai.

Kada skiriami galvos kraujagysles plečiantys vaistai?

Galvos kraujagysles plečiantys vaistai dažniausiai skiriami tada, kai sutrikusi smegenų kraujotaka sukelia nemalonius ar net pavojingus simptomus. Nors kai kuriuos iš šių vaistų galima įsigyti be recepto, jų vartojimą visada turėtų vertinti gydytojas – pagal individualius simptomus, ligos istoriją ir bendrą organizmo būklę.

Migrena

Viena iš dažnų priežasčių, kodėl skiriami šie vaistai – migrena. Šio tipo galvos skausmas dažnai susijęs su smegenų kraujagyslių spazmais arba jų nestabilia reakcija į dirgiklius. Šie vaistai dažniausiai skiriami profilaktikai – t. y., siekiant sumažinti migrenos priepuolių dažnį.

Atminties sutrikimai ir protinė įtampa

Vyresniame amžiuje ar po traumų dažnai blogėja smegenų aprūpinimas krauju, o tai pasireiškia sulėtėjusia mąstysena, atminties silpnėjimu, o taip pat sunkumu susikaupti ar išlaikyti dėmesį.

Spengimas ausyse ir pusiausvyros sutrikimai

Šie simptomai dažnai susiję su vidinės ausies kraujotakos nepakankamumu. Nors spengimo priežastys gali būti įvairios, vienas iš gydymo būdų – pagerinti kraujotaką smulkiose ausies kraujagyslėse.

Po galvos traumų ar smegenų kraujotakos sutrikimų

Po smegenų sukrėtimo ar mini insultų gydytojai neretai skiria kraujotaką gerinančių ir kraujagysles plečiančių vaistų, kad padėtų sumažinti uždegimą, skatintų atsigavimą ir pagerintų neuronų mitybą.

Galimi šalutiniai poveikiai ir atsargumo priemonės

Nors galvos kraujagysles plečiantys vaistai dažnai padeda pagerinti savijautą ir sumažinti nemalonius simptomus, jų vartojimas taip pat gali turėti tam tikrų šalutinių poveikių. Net natūralios kilmės ar nereceptiniai preparatai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, ypač jei vartojami netinkamai ar kartu su kitais vaistais. Todėl prieš pradedant gydymą būtina suprasti galimus pavojus ir laikytis gydytojo arba vaistininko nurodymų. Taigi, kokie dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai?

Galvos skausmas. Tai gali skambėti keistai, tačiau kai kurie kraujagysles plečiantys vaistai gali sukelti arba sustiprinti galvos skausmą, ypač pradėjus vartoti pirmą kartą.

Sumažėjęs kraujospūdis. Plečiant kraujagysles, sumažėja kraujospūdis. Tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jau vartoja vaistus kraujospūdžiui mažinti. Galimi simptomai: galvos svaigimas, silpnumas, alpimo jausmas atsistojus.

Mieguistumas ar nuovargis. Kai kurie vaistai gali veikti centrinę nervų sistemą, sukelti mieguistumą, sulėtėjusią reakciją ar sutrikdyti koncentraciją. Todėl nerekomenduojama jų vartoti jei reikės vairuoti ar dirbant su technika.

Virškinimo sutrikimai. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas ar skrandžio diskomfortas.

Alerginės reakcijos. Nors pasitaiko retai, tačiau gali atsirasti odos bėrimai, niežulys, ypač jautresniems pacientams ar vartojant kelis vaistus ar maisto papildus vienu metu.

Ką svarbu žinoti?

Nevartokite šių vaistų savarankiškai. Net jei vaistas įsigyjamas be recepto, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač jei: sergate širdies ligomis, vartojate kraujospūdį veikiančius vaistus, turite lėtinių ligų (pavyzdžiui, cukrinį diabetą, epilepsiją).

Stebėkite savo būklę. Vartojant šiuos vaistus, svarbu stebėti, kaip reaguoja organizmas – ar gerėja savijauta, ar atsiranda naujų simptomų. Pastebėjus pablogėjimą, vaisto vartojimą būtina nutraukti ir kreiptis į gydytoją.

Nevartokite su alkoholiu. Alkoholis stiprina vazodilatatorių poveikį, todėl gali dar labiau sumažinti kraujospūdį ar sukelti galvos skausmą, pykinimą.

Venkite staiga nutraukti vaistus. Kai kurie preparatų efektyvumas pasireiškia palaipsniui. O nutraukimas be gydytojo nurodymo gali sutrikdyti kraujotaką ar grąžinti ankstesnius simptomus.

Preparatai širdies ir kraujagyslių funkcijai palaikyti

Tinkama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla yra būtina ne tik gerai savijautai, bet ir smegenų aprūpinimui deguonimi. Kadangi galvos kraujotaka glaudžiai susijusi su bendra kraujagyslių būkle, gali būti naudinga vartoti papildomus preparatus širdies ir kraujagyslių funkcijai palaikyti. Jie padeda palaikyti normalią kraujotaką, saugo kraujagyslių sieneles, reguliuoja kraujospūdį bei gerina širdies raumens aprūpinimą maistinėmis medžiagomis.

Tarp dažniausiai vartojamų papildų yra omega-3 riebalų rūgštys, kurios mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina uždegiminius procesus ir stiprina kraujagyslių elastingumą. Kofermentas Q10 palaiko širdies raumenį ir yra itin svarbus vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie vartoja cholesterolį mažinančius vaistus (statinus). Magnis, kaip esminis mikroelementas, padeda reguliuoti širdies ritmą ir kraujospūdį, mažina raumenų įtampą ir nervinį dirglumą. Tuo tarpu vitaminas K2 prisideda prie kalcio apykaitos, apsaugo kraujagysles nuo kalkėjimo, o vitaminas D padeda palaikyti kraujagyslių tonusą. Be to, kai kurie augaliniai preparatai, pavyzdžiui, gudobelės ekstraktas, taip pat gali būti naudojami širdies ir kraujagyslių funkcijų gerinimui.

Žinoma, šie papildai negali pakeisti gydytojo paskirtų kraujagysles plečiančių vaistų, ypač esant rimtoms širdies ar kraujagyslių ligoms, tokioms kaip hipertenzija, krūtinės angina ar širdies nepakankamumas. Bet vis dėlto, tam tikri papildai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė bendrai širdies ir kraujagyslių funkcijai palaikyti ar rizikos veiksniams mažinti. Be to, prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, ypač esant širdies ar kraujagyslių sutrikimams, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Šaltiniai:

Hariri L, Patel JB. Vasodilators. 2023 Aug 14. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2025 Jan–. PMID: 32119310.

Mills KI, Costello JM, Almodovar MC. A Review of Systemic Vasodilators in Low Cardiac Output Syndrome Following Pediatric Cardiac Surgery. Curr Vasc Pharmacol. 2016;14(1):29-36. doi: 10.2174/1570161113666151014124459. PMID: 26463987.