Prakaitavimas – tai natūrali ir gyvybiškai svarbi organizmo reakcija, kurios metu kūnas atsivėsina. Taip pat prakaituojant iš organizmo pasišalina toksinės medžiagos. Visgi būna atvejų, kai pasireiškia gausus prakaitavimas, kuris nėra malonus ir sukelia nepatogumų. Didelis prakaitavimas gali įspėti apie tam tikras ligas ir duoti signalą, jog reikėtų imtis tinkamų priemonių.
Yra išskiriamas pirminis ir antrinis gausus prakaitavimas. Pirminis prakaitavimas gali būti židininis ir generalizuotas. Židininio prakaitavimo metu stipriai drėksta delnai, pėdos, pažastys, veidas. Generalizuoto prakaitavimo metu gausiai prakaituoja visas kūnas. Antrinis prakaitavimas kyla dėl tam tikros priežasties. Tai gali būti liga – neurologinė, onkologinė, infekcinė arba vaistų vartojimas.
Šaltuoju metų laiku kiek nusilpus imuniteto sistemai sergame ne vien gripu, peršalimu, kvėpavimo takų ligomis. Pasirodo, be šių ligų Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato šalyse suaktyvėja viduriavimą sukeliantys žarnyno virusai – roto ir noro.
Noro virusas (dar vadinamas nora virusas) – tai virškinamojo trakto virusinė infekcinė liga. Ši liga aktyvi dažniausiai tampa žiemą, todėl galite išgirsti, kad kartais pavadinama žiemos vėmimo ir viduriavimo liga.
Nerimas – kiekvienam žmogui būdinga emocija. Nerimaujame, kai pakliūvame į stresinę situaciją, kuomet jaučiamės nejaukiai ir nepatogiai. Tačiau kartais ši būsena tampa nuolatiniu, varginančiu ligos simptomu, su kuriuo kovoti darosi itin sudėtinga. Paprastai nerimas skirstomas į normalų ir patologinį nerimą. Patologinis nerimo sutrikimas — tai nerimas, neturintis realios, aiškiai suprantamos priežasties. Toks nerimas dar vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu. Šį sutrikimą dažniau patiria moterys nei vyrai, jis gali pasireikšti nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus.
Mūsų organizmas — unikali sistema. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų bėrimas, niežėjimas ar nemalonus dirginimas. Alerginis bėrimas — tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Alergenai — tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą. Tyrimų duomenimis nustatyta, kad paskutiniaisiais metais alerginių susirgimų padaugėjo. Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui.
