Gastroval^® FORTE

Maisto papildas

Lengvam virškinimui

Gastroval^® FORTE – 7 fermentų kompleksas su vaistiniais augalais lengvam virškinimui.

Geltonasis gencijonas tradiciškai vartojamas virškinimui palaikyti.

Paprastoji kiaulpienė padeda palaikyti virškinamojo trakto veiklą.

Juodasis eleuterokokas yra tonikas, padedantis palaikyti psichinę sveikatą.

Fermentų aktyvumo vienetai:

¹ DU - dekstrinizavimo vienetai (Dextrinizing Units).

² HUT – hemoglobino vienetai tirozino pagrindu (Hemoglobin Units Tyrosine base).

³ FIP – lipazės vienetai (Lipase Units).

⁴ ALU – laktazės vienetai (Acid Lactase Units).

⁵ AGU – amilogliukozidazės vienetai (Amyloglucosidase Units).

⁶ endo PGU – endo poligalakturonidazės vienetai (Endo Polygalacturonidase Unit).

⁷ CU - celiulazės vienetai (Cellulase Units).

Sudedamosios dalys: Natenzym^® D (7 fermentų kompleksas, kuriame yra amilazės, celiulazės, laktazės, proteazės, pektinazės, gliukoamilazės, lipazės), želatina, tirštiklis - gumiarabikas, geltonųjų gencijonų (Gentiana lutea) šaknų milteliai, paprastųjų kiaulpienių (Taraxacum officinale) šaknų milteliai, tikrųjų margainių (Silybum marianum) sėklų ekstraktas (80 % silimarino), juodųjų eleuterokokų (Eleutherococcus senticosus) šaknų ekstraktas, kukurūzų krakmolas, lipnumą reguliuojanti medžiaga – riebalų rūgščių magnio druskos.

Vartojimas: rekomenduojama suaugusiesiems gerti 1 - 2 kapsules per dieną valgio metu.

Įspėjimai: neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Labai svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Laikymas: laikyti sausoje, tamsioje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Gamintojas: Valentis AG, CH-6982 Agno - Lugano, Šveicarija.

Platintojas: UAB „Valentis Baltic”, Molėtų pl. 11, LT-08409 Vilnius, Lietuva.

Pagaminta ES.

PAP 22

Valentis logo

FERMENTAI

Net ir sveikiausia mityba taptų nieko verta, jei suvartotos maisto medžiagos nebūtų organizmo tinkamai pasisavinamos. Fermentai sumažina reikalingą cheminėms reakcijoms energijos kiekį ir smarkiai pagreitina savaiminius virškinimo procesus. Jei nebūtų fermentų, gyvybinės reakcijos organizme vyktų daug kartų lėčiau ir virškinimo procesas būtų tiesiog neįmanomas. Virškinimo procese dalyvauja įvairūs fermentai, specializuoti skaidyti tam tikras maisto medžiagas. Pavyzdžiui:

-        amilazė, gliukoamilazė reikalingos skaidyti angliavandenius (krakmolus, cukrus), kurie yra visame augalinės kilmės maiste,

-        laktazė suskaido cukrų laktozę į gliukozę ir galaktozę,

-        proteazės (pvz. pepsinas ir tripsinas) skaido baltymus į mažesnes molekules,

-        lipazė susimaišiusi su tulžimi padeda virškinti riebalus ir trigliceridus, suskaidant juos į riebiąsias rūgštis,

-        celiulazė padeda virškinti augalinį pluoštą,

-        pektinazė yra augalų ląstelių sienelių polisacharidą pektiną skaidantis fermentas.

Fermentai gali būti išskiriami iš gyvūnų, augalų ar mikroorganizmų. Biotechnologijos pasiekimų dėka atsirado galimybė išskirti ypatingai stabilius fermentus iš grybų. Gastroval^® FORTE sudėtyje yra fermentų Natenzym^® D kompleksas, sudarytas iš fermentų, kuriuos specialiuose substratuose išskiria grybai Aspergillus, Rhizopus ir Trichoderma. Moderni filtravimo technologija užtikrina išskirtų fermentų grynumą. Viena iš vertingiausių tokių iš grybų išgautų fermentų charakteristikų yra ta, kad jie išlieka veiksmingi įvairiomis aplinkos sąlygomis (pH gali būti nuo 2 iki 10). Tyrimais nustatyta, kad fermentų proteazės, amilazės ir laktazės iš Natenzym^® D komplekso stabilumas fiziologines organizmo charakteristikas atitinkančioje terpėje yra labai geras.

AUGALAI VIRŠKINIMO SISTEMAI

Gastroval^® FORTE sudėtyje yra trys augalai, galintys padėti palaikyti virškinimo sistemos funkciją.

Geltonasis gencijonas (lot. Gentiana lutea) šaknyse kaupia raugines ir karčiąsias medžiagas, karčiuosius glikozidus (gencianinas, genciamarinas, genciopikrinas ir ypač kartus amarogencinas). Geltonasis gencijonas kaip tonizuojantis kartumynas tradiciškai vartojamas virškinimui palaikyti.

Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale) karčiose šaknyse ir lapuose kaupia daug fenolinių junginių (chlorogeninės, cikorinės, kavos rūgščių, liuteolino glikozidų, kvercetino), seskviterpeninių laktonų, laktukopikrino, taraksacino, tarakserolio, vitamino C, karotinoidų. Nuo senų laikų žmonės kiaulpienės šaknis naudojo ir kaip kavos pakaitalą, ir kaip pagalbą virškinimui. Dabar mokslininkų pripažinta, kad paprastoji kiaulpienė padeda palaikyti virškinamojo trakto veiklą.

Tikrojo margainio (lot. Silybum marianum) naudingumas patvirtintas gausiais tyrimais ir vis dar atliekami nauji. Pripažinta, kad vertingiausios yra šio augalo sėklos, iš kurių gaminamas standartizuotas ekstraktas, silimarinas. Jame gausu bioaktyvių medžiagų: silibininas (sudaro didžiausiąją dalį), izosilibininas, silidianinas, silichristinas ir kt. Remiantis turimais tyrimų duomenimis teigiama, kad tikrasis margainis padeda palaikyti kepenų veiklą.

Juodojo eleuterokoko (lot. Eleutherococcus senticosus) šaknyse kaupiasi saponinai, lignanai, kumarinai, fenilkarboninė, chlorogeninė ir kavos rūgštys, ksantonai, eleuterozidai, įvairūs polisacahridai ir įvairios kitos medžiagos; kurių priskaičiuojama daugiau kaip 35. Nuo seno vertinamas dėl savo savybių juodasis eleuterokokas yra tonikas, padedantis palaikyti psichinę sveikatą.

GERĄ VIRŠKINIMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Virškinimo sistemai svarbu skirti reikiamą dėmesį. Tai - sudėtinga sistema, reikšmingai įtakojanti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę. Nuo jos priklauso ne tik sklandus maisto produktų suvirškinimas, bet ir naudingų maistinių medžiagų (vitaminų, mineralų, riebalų, baltymų, angliavandenių ir kt.) pasisavinimas organizme.

Gerą virškinimą lemia daug faktorių:

Ø  Maisto produktų pasirinkimas. Šiuolaikinę mitybą įtakoja gerokai pasikeitusios žmonių darbo ir buities sąlygos; vis mažiau skiriama dėmesio maisto ruošimui, vartojama daug perdirbtų ir rafinuotų (išgrynintų) maisto produktų, nesilaikoma mitybos režimo. Reikėtų rinktis įvairius, kuo natūralesnius, tinkamai apdorotus maisto produktus ir stengtis nepersivalgyti.

Ø  Virškinimo organų tinkama funkcija. Sveiki virškinimo organai – gero virškinimo sąlyga. Jei „sušlubuoja” kuri nors sistemos dalis, tai atsiliepia visai sistemai. Labai svarbi jau pati virškinimo proceso pradžia, kad maistas būtų gerai sukramtytas, ir, be abejo, tinkama ir savalaikė kitų virškinimo sistemos organų funkcija: peristaltika, sekrecija, fermentų aktyvumas.

Ø  Patiriamo streso kiekis. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir nuolatinio skubėjimo keičiasi mitybos rėžimas ir įpročiai. Stresas skatina čiupti ką nors riebaus ar saldaus ir, to net nepastebint, persivalgyti arba atvirkščiai – smarkiai susinervinęs žmogus ilgą laiką nieko nevalgo, sekina save kava ar cigaretėmis. Svarbu valgyti reguliariai, valgant neskubėti, vengti įtemptų pokalbių, nes nervų ir virškinimo sistemos glaudžiai susiję.

VIRŠKINIMO SISTEMA

Žmogaus virškinimo sistemą sudaro burna, seilių liaukos, stemplė, skrandis, kepenys, tulžies pūslė, kasa, plonosios ir storosios žarnos. Maisto medžiagos pradedamos įsisavinti jau burnoje, iš kur sukramtytas, suvilgytas seilėmis ir nurytas maistas per stemplę pakliūva į skrandžio viršutinę dalį, kur terpės pH yra nuo 4.0 iki 6.5. Čia prasideda virškinimas. Apatinėje skrandžio dalyje išskiriama druskos rūgštis ir proteinus skaidantis fermentas pepsinas, čia terpės pH sumažėja iki 1,5 - 4. Toliau virškinimo procesas tęsiasi plonosiose žarnose, į kurias išskiriami kasos ir kepenų fermentai, tulžies druskos bei žarnyno bakterijų sintetinami fermentai padeda skaidyti baltymus, angliavandenius ir riebalus. Plonosiose žarnose absorbuojama apie 90 % maisto medžiagų, kurios nunešamos į kraują, kur naudojamos organizmo reikmėms arba kaupiamos kaip atsargos kepenyse ar kituose organuose. Iš plonųjų žarnų likę dar nesuvirškintos maisto medžiagos pakliūva į storąjį žarnyną (pH nuo 4 iki 7), kur pabaigiamas virškinimo procesas. Virškinimo sistemoje taip pat gausu imuninių ląstelių. Įvairius procesus čia reguliuoja hormonai bei nervinės ląstelės, jungiančios virškinimo sistemą su centrine nervų sistema ir reikiamu metu perduodančios komandas įvairiems virškinimo organams. Pavyzdžiui, skonio receptoriai, kurių yra ne tik burnos ertmėje, bet ir plonosiose žarnose, skatina sekreciją, maisto judėjimą bei absorbciją.

Literatūros sąrašas

1.     Abenavoli L, Capasso R, Milic N, Capasso F. Milk thistle in liver diseases: past, present, future. Phytother Res. 2010 Oct; 24(10):1423-32. Abstr.

2.     Abenavoli L, Aviello G, Capasso R, Milic N, Capasso F. Milk thistle for treatment of nonalcoholic fatty liver disease. Hepat Mon. 2011;11(3):173-177.

3.     de Avelar CR, Pereira EM, de Farias Costa PR, de Jesus RP, de Oliveira LPM. Effect of silymarin on biochemical indicators in patients with liver disease: Systematic review with meta-analysis. World J Gastroenterol. 2017 Jul 21;23(27):5004-17.

4.     de Castro RJS, Sato HH. Protease from Aspergillus oryzae: biochemical characterization and application as a potential biocatalyst for production of protein hydrolysates with antioxidant activities. Journal of Food Processing, 2014.

5.     de Souza PM, Bittencourt ML, Caprara CC, de Freitas M, de Almeida RP, Silveira D, Fonseca YM, Ferreira Filho EX, Pessoa Junior A, Magalhães PO. A biotechnology perspective of fungal proteases. Braz J Microbiol. 2015 Jun 1;46(2):337-46.

6.     EMA. Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC). Assessment report on Gentiana lutea L., radix. Draft. London, 27 March 2018. EMA/607863/2017.

7.     EMA. Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC). Assessment report on Eleutherococcus senticosus (Ruppr. et Maxim.) Maxim., radix, EMA/HMPC/232403/2006, May 2008.

8.     EMA. Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC). Assessment report on Silybum marianum (L.) Gaertn., fructus. London, 5 June 2018. EMEA/HMPC/294188/2013.

9.     EMA. Committee on Herbal Medicinal Products (HMPC). Assessment report on Taraxacum officinale Weber ex Wigg., radix cum herba. London, 12 November 2009. EMA/HMPC/212897/2008.

10.  ESCOP monographs. Gentianae radix. Second edition. 2003

11.  ESCOP monographs. Taraxaci radix. Second edition. 2003

12.  Federico A, Dallio M, Loguercio C. Silymarin/Silybin and Chronic Liver Disease: A Marriage of Many Years. Molecules. 2017 Jan 24;22(2). pii: E191. doi: 10.3390/molecules22020191.

13.  Loguercio C, Festi D. Silybin and the liver: From basic research to clinical practice. World J Gastroenterol. 2011, 17(18): 2288–2301.

14.  Matulis D, Steponkiene S, Williams B. The Study on Protease, Amylase and Lactase Activity in Gastroval® after Incubation at Reduced pH and Elevated Temperatures. UAB Valentis, 2018.

15.  Murphy JM, Caban M, Kemper KJ. Milk Thistle Longwood Herbal Task Force: http://www.mcp.edu/herbal/default.htm. 2000; 1-25.

16.  Panossian A, Wikman G, Wagner H. Plant adaptogens III. Earlier and more recent aspects and concepts on their mode of action. Phytomedicine, 1999, 6(4): 287-300.

17.  Pradhan SC; Girish C. Hepatoprotective Herbal Drug, Silymarin From Experimental Pharmacology to Clinical Medicine. Indian Journal of Medical Research. April 28, 2007.

18.  Rachman B. Unique Features and Application of Non-Animal Derived Enzymes Clinical Nutrition Insights. 1997, 5(10):1-4.

19.  Ragažinskienė R., Rimkienė S, Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Geltonasis gencijonas. Gentiana lutea L. Kaunas, Lututė, 2005. p. 124-126.

20.  Ragažinskienė R., Rimkienė S, Sasnauskas V. Vaistinių augalų enciklopedija. Paprastoji kiaulpienė. Taraxacum officinale F.H. Wigg. Kaunas, Lututė, 2005. p. 168-171.

21.  Roxas M. The Role of Enzyme Supplementation in Digestive Disorders. Alternative Medicine Review 2008, 13(4):307-14.

22.  Sternini C, Anselmi L, Rozengurt E. Curr Opin Endocrinol Diabetes Obes. Author manuscript; available in PMC 2010 Sep 21. Published in final edited form as: Curr Opin Endocrinol Diabetes Obes. 2008 Feb; 15(1): 73–78.

23.  Whitcomb DC, Lowe ME. Human pancreatic digestive enzymes. Digestive diseases and sciences, 2007, 52(1):1-17.

24.  WHO monographs on selected medicinal plants. Radix cum Herba Taraxaci. Vol 3. WHO Press, Geneva 2007, 328-337.

25.  WHO monographs on selected medicinal plants. Radix Gentianae Luteae. Vol 3. WHO Press, Geneva 2007, 150-159.