Slenka plaukai? Vargina lūžinėjantys ir silpni plaukai? Laikas susirūpinti ir išsiaiškinti, kokios to priežastys bei kaip tai galima išspręsti. Žmogaus plaukai – unikalios struktūros darinys, kuris labai dažnai tampa kiekvieno iš mūsų sveikatos indikatoriumi. Jiems būdingas tam tikras gyvavimo ciklas. Tačiau kartais reguliarus plauko augimo procesas būna sujaukiamas dėl tam tikrų medžiagų bei elementų disbalanso organizme. Jaučiant vitaminų ar mineralų trūkumą, tai atsispindi ir plauko struktūroje: plaukai tampa silpni, ima skilinėti ir išsišakoja plaukų galiukai, dar blogiau – plaukai ima slinkti. Visa tai lemia ir plauko spalvos blukimą, jie nežvilga. Plaukų slinkimo problema šiuo metu kankina beveik 70 proc. vyrų ir apie 40 proc. moterų visame pasaulyje.
Netikėtai ir staiga užklumpantis raumenų skausmas pažįstamas daugeliui – tai mėšlungis, atsirandantis skausmingas raumenų spazmas blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Mėšlungis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmai paprastai trunka keletą minučių ir praeina savaime. Raumenų mėšlungis atsiranda nepriklausomai nuo žmogaus valios ir jo negalima reguliuoti. Jis gali užklupti kiekvieną, nesvarbu, kokio amžiaus žmogus, tiek ramybės būsenoje, miegant, tiek po fizinio krūvio ar maudantis vandens telkiniuose.
Dažnas šlapinimasis — tai simptomas, būdingas tiek vyrams, tiek ir moterims. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Padažnėjusį šlapinimąsi gali sukelti ir nepavojingi sveikatai veiksniai, kaip skysčių vartojimas dideliais kiekiais, tačiau tai taip pat gali reikšti ir rimtus šlapimo takų sutrikimus.
Dar XX a. pradžioje buvo atrastas pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas. Šiandien jau yra žinomi 8 B grupės vitaminai – skirtingų, vandenyje tirpių vitaminų grupė. Šie vitaminai yra labai reikšmingi nervų sistemai, kraujo gamybai. Ypač šaltuoju metų laikotarpiu padidėja nuovargis, mieguistumas, dirglumas, dėl nervinės įtampos sutrinka ir virškinimo sistemos veikla. Tam, kad išvengtumėte tokių sutrikimų, būtina organizme užtikrinti reikiamą vitamino B kiekį.
Regėjimas yra vienas iš svarbiausių žmogaus pojūčių, kuriam sutrikus, pasikeičia mūsų gyvenimo kokybė. Susilpnėjusi rega gali signalizuoti ir apie regėjimo sutrikimą — astigmatizmą. Žodis astigmatizmas yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „stigme“, reiškiančio tašką, o priešdėlis „а“ – taško nebuvimą. Šiam regėjimo sutrikimui toks pavadinimas suteiktas, nes išsivysčius astigmatizmui, šviesos spinduliai, įveikę akies optinę sistemą, susikerta ne viename bendrame taške, o keliuose iš jų. Astigmatizmas gali pasireikšti tiek jaunam, tiek senam žmogui. Pastebėta, jog 85% žmonių šis regėjimo sutrikimas yra labai nežymus, todėl jis praktiškai nepakeičia žmogaus regėjimo. Kitiems 15% dėl astigmatizmo tenka nešioti specialius akinius, kontaktinius lęšius ar net kreiptis dėl operacijos.
Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, informacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, internete ieško daugiau nei kas antras Lietuvos gyventojas – 54 proc. visų 16–74 m. interneto naudotojų. Specialistai pastebi, kad ne visi naršantys sugeba įvertinti informaciją kritiškai ir dažnai skuba sau diagnozuoti su kamuojamais simptomais nesusijusias ligas, dalijasi vaistais, juos taupo ir daro kitas, sveikatai pavojingas savigydos klaidas.
Priartėjus mokslo metams specialistai perspėja, kad rugsėjo pradžia – įtemptas metas visų amžiaus grupių vaikams. Tačiau, psichologinės ir emocinės paramos bei pagalbos labiausiai reikia ne tiek pirmokams ar abiturientams, bet naujoje mokykloje mokslo metus pradedantiems vaikams. Tuo tarpu draudikai atkreipia dėmesį, kad šis metas labai tinka ugdyti saugaus elgesio eisme įgūdžius, nes jų trūkumas yra stresas ir vaikams, ir tėvams.
Minint pasaulinę širdies dieną sveikatos priežiūros specialistai pabrėžia matantys augantį norą rūpintis savo sveikata bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Tačiau tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų gaji savigyda, o vartojant vaistus ne visada paisoma specialistų rekomendacijų.
Šią žiemą kol kas nesulaukiame didelių šalnų, o vietoje gausaus sniego už lango matome darganą. Vaistininkai aiškina, jog mūsų sveikatai tokios naujienos tikrai ne į gera – esami orai virusams bei ligoms yra gerokai palankesni nei stipriau spaudžiantis šaltukas. Tai patvirtinta ir oficialūs sergamumo duomenys.
Gydymasis žolelių arbatomis ir užpilais – pats natūraliausias sveikatos gerinimo būdas, galintis išspręsti daugelį nesunkių sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, kad žydinčiuose vasaros laukuose ir pievose galima rasti daugybę vaistingųjų augalų, verta įsidėmėti, kad iš jų gaminami preparatai ar verdamos arbatos gali ne vien tik gydyti – beveik kiekvienas augalinis preparatas veikia gan intensyviai ir turi šalutinį poveikį. Kada verta rinktis homeopatinius, o kada – žolinius preparatus ir kodėl valerijono šaknies negalima vartoti geriantiems antidepresantus?
