Stresas – tai apsauginė organizmo reakcija, į aplinkos pokyčius, kuomet jaučiamas harmonijos trūkumas. Streso/įtampos (medicinos terminologijoje nervinė įtampa atitinka streso sąvoką) metu organizmas išskiria kortizolį bei adrenaliną, kurie paskatina veiksmą, jei stresas patiriamas situacijose, kuomet kyla pavojus gyvybei. Tačiau patiriant nuolatinį stresą, kortizolis turi neigiamą įtaką smegenų veiklai. Ką svarbu žinoti apie įtampą, kokie yra streso požymiai ir pasekmės bei kaip išmokti susidraugauti su stresu ir jį valdyti?
Geras ir kokybiškas miegas yra labai svarbus šiuolaikinio sveiko žmogaus gyvenimo faktorius. Tačiau kartais užklumpa nelaukti miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja, dėl kurios gali kentėti ne tik pats žmogus, bet ir šalia jo miegantys, nes pasireiškia kitas kokybišką miegą gadinantis veiksnys – knarkimas. Kas yra miego apnėja ir ką reikia žinoti apie šį miego sutrikimą ?
Akių skausmas, niežėjimas, paraudusios ar sausos akys – nemalonus pojūtis, kuris gali pasireikšti kiekvienam bet kuriuo metų laiku. Pavasarį kartu su žydėjimu ore pasklinda žiedadulkės, vėjo genamas smėlis, sausame ore padidėja kietųjų dalelių kiekis. Kitu metų laiku namuose ar biuruose esantis kondicionuojamas oras tampa ypač sausas, o tai irgi gali sukelti akių perštėjimą ar kitus nepatogumus. Prasideda nemalonūs pojūčiai akyse, kurie gali įspėti apie sausų akių sindromą ar alerginį konjunktyvitą. Apie šias akių ligas, gydymo būdus ir kitus ypatumus pasakoja gydytoja oftalmologė Aušra Liveikienė.
Nuo seno žinoma, kad vitaminas D yra labai svarbus mūsų sveikatai. Net iki 90 proc. šio vitamino žmogaus organizme gali būti pagaminama būnant saulėje (1), todėl šiltos pavasario popietės ir saulėtos vasaros dienos deginantis yra pats geriausias būdas kaupti šio vitamino atsargas. Šalyse, kurios yra nutolusios nuo pusiaujo, pasireiškia didesnis vitamino D trūkumas. Lietuvoje šio vitamino nepakankamumas taip pat yra pastebimas, todėl „Gintarinės vaistinės“ specialistai plačiau pasakoja, kuo tai pasireiškia, ir kaip galima papildyti šio vitamino atsargas organizme.
Panikos priepuolis — tai spontaniška, epizodiškai atsirandanti būsena, pasireiškianti stipriais baimės ir nerimo sukeltais jausmais. Dažniausiai panikos priepuoliai užklumpa žmogų kasdienėse situacijose, kuriose nėra realaus pavojaus ar konkrečios priežasties, galinčios išprovokuoti didelį baimės jausmą.
Banguoti, lūžinėjantys, įtrūkę, pageltę ar net žalsvi nagai – dabar galima susidurti su įvairiais nagų pakitimais. Dažnai sakoma, jog rankos yra vizitinė kortelė, kuri suteikia daug informacijos apie žmogų: dirbamą darbą, pomėgius, asmenines savybes, o ypač sveikatos būklę. Jei nagai silpni ir nelygūs, tai gali būti ir tam tikrų organizmo sutrikimų ar vitaminų trūkumo požymis. Ką rodo pakitę nagai, kaip tai pašalinti ir kokios priemonės padeda stiprinti nagus?
Pasikeitęs gyvenimo būdas daugeliui žmonių skaudžiai atsiliepia jų sveikatoje. Jei ne mes patys, tai bent daugelis mūsų šeimos narių ar draugų nuolat užkandžiauja, valgo greito maisto restoranuose, nevengia alkoholio. O tai – tikras peilis mūsų organizmui. Dėl šių ir kitų priežasčių prasideda skrandžio skausmai, rizikuojama susirgti skrandžio ligomis, pavyzdžiui, gastritu, dar vadinamu skrandžio gleivinės uždegimu. Vis didesnę dalį žmonių kankina ūminis arba lėtinis skrandžio uždegimas (gastritas), o atsiradusios skrandžio problemos sujaukia įprastą dieną ir sukelia papildomų rūpesčių. Ką reikia žinoti apie gastritą, dar vadinamą skrandžio uždegimu?
Cukrinis diabetas – liga, kurios metu organizme sutrinka gebėjimas panaudoti gliukozę. Sergant cukriniu diabetu reikia nuolat stebėti gliukozės (organizmo cukraus) kiekį. Tam naudojamas gliukozės matuoklis – gliukomatis. Tobulėjant matavimo technologijoms, keičiasi ir cukrinio diabeto (CD) priežiūros standartai. Ilgalaikę gliukozės kontrolę atspindintis hemoglobinas (HbA1c) suteikia informacijos apie vidutinę gliukozės koncentraciją, bet nepadeda sužinoti svyravimų. Todėl CD gydymas nebeįsivaizduojamas be savikontrolės – gliukozės koncentracijos kraujyje matavimo.
